Komitetas, atmesdamas minėtus įstatymo projektus, atkreipė dėmesį į tai, kad minimalų mėnesinį atlyginimą nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu ir tokie siūlymai apribotų socialinių partnerių ir Trišalės tarybos teises tartis dėl minimalaus atlyginimo.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pačioje Europos socialinėje chartijoje (Chartija) nėra nustatytos šalių pareigos užtikrinti konkretaus procentinio dydžio minimalią algą, o tik nustatytas bendras įpareigojimas prie Chartijos prisijungusioms šalims pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimos nariams normalų gyvenimo lygį. Taip pat ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje
Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis, įtvirtinta nuostata, jog nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, taip pat ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. Be to, Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programoje įtvirtinta, kad atsigaunant ekonomikai nuosekliai bus didinami viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, šalies minimalusis darbo užmokestis, siekiant, kad jis artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
2015 m. gegužės mėn. Lietuvoje MMA siekė 300 EUR, o VDU 2014 m. IV ketv. bruto sudarė 714,5 EUR, neto - 553,9 EUR. Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, MMA Europos Sąjungoje sudaro apie 40 proc. VDU. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Lenkija, Kroatija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Airija, Vengrija turi santykinai mažesnę MMA nei Lietuva. MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu peržengia 50 proc. ribą tik Slovėnijoje.
Dabartinė Vyriausybė nuo liepos 1 dienos trečią kartą didins MMA – iki 325 EUR ir, jeigu leis valstybės finansinės galimybės, ketinama MMA dar kartą didinti – iki 350 EUR nuo 2016 m. sausio 1 d. Taip siekiama žingsnis po žingsnio mažinti darbo apmokėjimo skirtumus ir užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę gyventi iš darbo pajamų. Didindami MMA, negalime pamiršti, kad būtina didinti ne tik mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestį, bet ir kitų kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus, kurie dar nėra atstatyti, sumažinus juos ekonomikos nuosmukio laikotarpiu.
Visi esame susirūpinę, kad darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tačiau turime ir pasidžiaugti, kad per pastaruosius dvejus metus VDU Lietuvoje išaugo 10 proc., bedarbių skaičius sumažėjo 19 proc., Lietuvos gyventojų užimtumo lygis pasiekė beveik 66 proc..
Bet mažų atlyginimų problemą galime išspręsti tik nuosekliu darbu, skatinant ekonomikos augimą, didinant darbo našumą ir darbo vietų technologinį lygį, mažinant regioninius skirtumus, skatinant ne tik užsienio investicijas, bet ir darbdavių ir darbuotojų socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą.