J.Razma. Chaotiškai dirbanti koalicija

 (210)
Formuodamas koaliciją ir Vyriausybę Algirdas Butkevičius ryžtingai skelbė, kad ji dirbs darniai, bus valdoma centralizuotai ir netgi šaipėsi iš Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje buvusio, jo manymu, per didelio ministerijų savarankiškumo.
Jurgis Razma
Jurgis Razma
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Deja, šiandien regime, kad vietoje skelbtosios darnos vis labiau įsivyrauja chaosas ir stiprėja įspūdis, kad A. Butkevičius padėties koalicijoje iš esmės nevaldo.

Pirmasis to chaoso pranašas buvo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, savo kalbomis sutrikdęs privačias medicinos įstaigas, supriešinęs pacientų organizacijas. Tie ministro veiksmai išprovokavo audringą Darbo partijos atstovės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės reakciją. Jei būtų inicijuota interpeliacija, regis, ji pirmoji būtų pasirašiusi. Neatrodo, kad viską valdančiu pasiskelbęs Premjeras būtų bandęs tą priešpriešą panaikinti. 

Toliau – vieša, emocingai išreikšta priešprieša socialdemokratų viduje dėl skalūnų dujų žvalgybos: iš vienos pusės – Gintautas Mikolaitis ir Algimantas Salamakinas, atsistoję šalia besipriešinančių žvalgybai bendruomenių atstovų, iš kitos pusės – racionaliai kalbantys A. Butkevičius ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, pabrėžiantys, kad valstybei būtina žinoti savo energetinius išteklius. Tiesa, koalicijos taryboje lyg ir bandyta tą priešpriešą sušvelninti, bet tai padaryti nebus paprasta, nes emocinę kartelę A. Salamakinas iškėlė labai aukštai. Iš esmės jis žmonėms pasiuntė žinią, kad sustabdo skalūnų dujų žvalgybą.

Bet didžiausiu chaoso šaltiniu, panašu, koalicijoje tampa Lenkų rinkimų akcija (LRA), gal tiksliau – jos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Atrodytų, jis turėtų džiūgauti dėl normalaus lietuvio požiūriu nepriimtino užsienio reikalų ministro atsiprašymo Lenkijoje, kuris į keblią padėtį pastatė net patį Ministrą Pirmininką, nebalsavusį už pavardžių rašymą pasuose nelietuviškais rašmenimis. Regis, po atsiprašymo nedelsiant seks „klaidą“ ištaisantys sprendimai, belieka turėti truputį kantrybės. Bet čia pat V. Tomaševskis teškia ultimatumą: arba palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokykloms, arba LRA išeina iš koalicijos.

Toliau – dar gražiau: po valdančiųjų koalicinės tarybos posėdžio, kur, atrodo, buvo nuoširdžiai bandyta ieškoti sprendimų dėl tautinių mažumų reikalų, Premjerui paskelbus apie kompromisų paiešką čia pat V. Tomaševskis atkerta, kad niekas jo netenkina ir pakartoja grasinimą trauktis iš koalicijos. Susidaro įspūdis, kad LRA lyderiui ir toliau svarbu rodyti, kad valdžia nesprendžia lenkų tautinės mažumos reikalų ir tuo pagrindu mobilizuoti savo elektoratą prieš savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus. Tačiau, ar tai suprasdami socialdemokratai turės bent kiek savigarbos „pastatyti į vietą“ šį ultimatumais besišvaistantį veikėją?

Mano minėto chaoso valdančiųjų veikloje rastume ir daugiau, pavyzdžiui, analizuodami viceministrų skyrimą ir galbūt pirmąjį atleidimą ar atsistatydinimą „savo noru“. Tas chaosas, išryškėjęs jau ministrų skyrimo laikotarpiu, atrodo, prasitęsė ir vis stiprėja. O juk nepraėjo dar nė šimtas naujosios Vyriausybės darbo dienų! Kas bus toliau? Ar lengva įsivaizduoti, kad taip chaotiškai dirbanti Vyriausybė pajėgs įvesti eurą ar įgyvendinti svarbius strateginius energetikos projektus?

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ar rūpi vienas pilietis? (43)

Kai 2011 m. Izraelis namo susigrąžino pagrobtą savo karį G. Šalitą mainais į 1027 kalintų Hamas narių, pirma šovus mintis – kiek? Už vieną – tūkstantis?!

Z. Balčytis. Europos Parlamento akiratyje – vaikų įvaikinimo ir globos problema (8)

Kaip apsaugoti Europos Sąjungos vaikų interesus tarpvalstybinėse bylose, kuriose priimami sprendimai dėl jų globos ar įvaikinimo? Ar ES valstybių teisminis bendradarbiavimas dėl vaikų įvaikinimo ir globos skyrimo yra pakankamas?

M. Adomėnas. Lietuvos švietimas: ką daryčiau kitaip? (77)

Ar dar kas pamena, kad prieš mėnesį kitą vyko mokytojų streikas? Ne? Taip ir maniau. Mokytojų streikas suūžė, subangavo ir pliumptelėjo į visuomenės dėmesio užribį. Atsirado kiti, įdomesni dalykai. Jeigu ne švietimo ministrės liapsusas didinant mokytojų algas moksleivių būrelių sąskaita, mes būtume jį ir visai pamiršę.

L. Jonauskas. Ar meškeres keis tinklai? (66)

Akivaizdu, kad nuo 2013 m. taikomos aplinkosauginės priemonės, pavyzdžiui, iki 10 kartų padidintos baudos brakonieriams, uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais, įkurta visą parą veikianti aplinkosauginė dispečerinė, ženkliai sustiprinta aplinkosauginė kontrolė, modernios aplinkosauginės priemonės, vandens telkinių įžuvinimo darbai ir, žinoma, uždrausta verslinė žūklė šalies ežeruose davė akivaizdžių rezultatų!

A. Mockus. Lašas po lašo ir reitingus pratašo, bet akmuo šįkart per kietas (63)

Vis tikimasi kažin kokios audringos socialdemokratų reakcijos į politinių reitingų pokyčius.