J.Razma. Chaotiškai dirbanti koalicija

 (210)
Formuodamas koaliciją ir Vyriausybę Algirdas Butkevičius ryžtingai skelbė, kad ji dirbs darniai, bus valdoma centralizuotai ir netgi šaipėsi iš Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje buvusio, jo manymu, per didelio ministerijų savarankiškumo.
Jurgis Razma
Jurgis Razma
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Deja, šiandien regime, kad vietoje skelbtosios darnos vis labiau įsivyrauja chaosas ir stiprėja įspūdis, kad A. Butkevičius padėties koalicijoje iš esmės nevaldo.

Pirmasis to chaoso pranašas buvo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, savo kalbomis sutrikdęs privačias medicinos įstaigas, supriešinęs pacientų organizacijas. Tie ministro veiksmai išprovokavo audringą Darbo partijos atstovės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės reakciją. Jei būtų inicijuota interpeliacija, regis, ji pirmoji būtų pasirašiusi. Neatrodo, kad viską valdančiu pasiskelbęs Premjeras būtų bandęs tą priešpriešą panaikinti. 

Toliau – vieša, emocingai išreikšta priešprieša socialdemokratų viduje dėl skalūnų dujų žvalgybos: iš vienos pusės – Gintautas Mikolaitis ir Algimantas Salamakinas, atsistoję šalia besipriešinančių žvalgybai bendruomenių atstovų, iš kitos pusės – racionaliai kalbantys A. Butkevičius ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, pabrėžiantys, kad valstybei būtina žinoti savo energetinius išteklius. Tiesa, koalicijos taryboje lyg ir bandyta tą priešpriešą sušvelninti, bet tai padaryti nebus paprasta, nes emocinę kartelę A. Salamakinas iškėlė labai aukštai. Iš esmės jis žmonėms pasiuntė žinią, kad sustabdo skalūnų dujų žvalgybą.

Bet didžiausiu chaoso šaltiniu, panašu, koalicijoje tampa Lenkų rinkimų akcija (LRA), gal tiksliau – jos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Atrodytų, jis turėtų džiūgauti dėl normalaus lietuvio požiūriu nepriimtino užsienio reikalų ministro atsiprašymo Lenkijoje, kuris į keblią padėtį pastatė net patį Ministrą Pirmininką, nebalsavusį už pavardžių rašymą pasuose nelietuviškais rašmenimis. Regis, po atsiprašymo nedelsiant seks „klaidą“ ištaisantys sprendimai, belieka turėti truputį kantrybės. Bet čia pat V. Tomaševskis teškia ultimatumą: arba palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokykloms, arba LRA išeina iš koalicijos.

Toliau – dar gražiau: po valdančiųjų koalicinės tarybos posėdžio, kur, atrodo, buvo nuoširdžiai bandyta ieškoti sprendimų dėl tautinių mažumų reikalų, Premjerui paskelbus apie kompromisų paiešką čia pat V. Tomaševskis atkerta, kad niekas jo netenkina ir pakartoja grasinimą trauktis iš koalicijos. Susidaro įspūdis, kad LRA lyderiui ir toliau svarbu rodyti, kad valdžia nesprendžia lenkų tautinės mažumos reikalų ir tuo pagrindu mobilizuoti savo elektoratą prieš savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus. Tačiau, ar tai suprasdami socialdemokratai turės bent kiek savigarbos „pastatyti į vietą“ šį ultimatumais besišvaistantį veikėją?

Mano minėto chaoso valdančiųjų veikloje rastume ir daugiau, pavyzdžiui, analizuodami viceministrų skyrimą ir galbūt pirmąjį atleidimą ar atsistatydinimą „savo noru“. Tas chaosas, išryškėjęs jau ministrų skyrimo laikotarpiu, atrodo, prasitęsė ir vis stiprėja. O juk nepraėjo dar nė šimtas naujosios Vyriausybės darbo dienų! Kas bus toliau? Ar lengva įsivaizduoti, kad taip chaotiškai dirbanti Vyriausybė pajėgs įvesti eurą ar įgyvendinti svarbius strateginius energetikos projektus?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Guoga. Pažadas užprogramuoti sėkmę Lietuvai

Sekasi tada, kai gerai išmanai, ką darai. Ir kai turi tikslą. Iš savo patirties galiu drąsiai sakyti, kad didžiausia motyvacija veikti apima tuomet, kai tavo tikslas yra prasmingas.

R. Šukys. Pamiršome, kad VRM – ne vien jėgos struktūrų ministerija (6)

Nors turėtų atsakyti už daugelį šalies vidaus gyvenimo sričių, Vidaus reikalų ministerija (VRM) tapo tik jėgos struktūrų ministerija, kuri nesugeba efektyviai vykdyti net policijos reformos.

K. Masiulis. Rinkimai: tarp stagnacijos ir proveržio (80)

Rinkimai parodys, ar Lietuva per kitus 4 metus tik pasyviai išleis ES paramą, ar pagaliau sugebėsime atsikratyti Europos atsilikėlės vardo.

R. Vaitkus. Švietimas kryžkelėje: kuriuo keliu eiti? (55)

Nerasime politinės jėgos, kuri neragintų imtis švietimo reformos. Atrodytų, turėtume mėgautis prieš ketvirtį amžiaus pradėtos pertvarkos vaisiais: nebėra vidurinių mokyklų, sunaikintas Pedagogikos ir Mokytojų kvalifikacijos institutai, finansavimas grindžiamas „krepšelio“ principu, išnyko finansavimo skirtumai tarp savivaldybės ir privačių ugdymo įstaigų, liberalizuotas vadovėlių leidimas ir pan.

E. Gentvilas. Žmonės laisvi balsuoti kaip nori (ir dėl to jie nėra savižudžiai) (39)

Neseniai perskaičiau viešai Vytauto Landsbergio išreikštą mintį, esą tie, kas rinkimuose nebalsuos už vieną partiją, bus savižudžiai, o tie, kurie nebalsuos išvis, tai pasilaidos gyvi.
Iki rinkimų liko:

D.
::
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjo
KORTELĘ