J.Razma. Chaotiškai dirbanti koalicija

 (210)
Formuodamas koaliciją ir Vyriausybę Algirdas Butkevičius ryžtingai skelbė, kad ji dirbs darniai, bus valdoma centralizuotai ir netgi šaipėsi iš Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje buvusio, jo manymu, per didelio ministerijų savarankiškumo.
Jurgis Razma
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Deja, šiandien regime, kad vietoje skelbtosios darnos vis labiau įsivyrauja chaosas ir stiprėja įspūdis, kad A. Butkevičius padėties koalicijoje iš esmės nevaldo.

Pirmasis to chaoso pranašas buvo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, savo kalbomis sutrikdęs privačias medicinos įstaigas, supriešinęs pacientų organizacijas. Tie ministro veiksmai išprovokavo audringą Darbo partijos atstovės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės reakciją. Jei būtų inicijuota interpeliacija, regis, ji pirmoji būtų pasirašiusi. Neatrodo, kad viską valdančiu pasiskelbęs Premjeras būtų bandęs tą priešpriešą panaikinti. 

Toliau – vieša, emocingai išreikšta priešprieša socialdemokratų viduje dėl skalūnų dujų žvalgybos: iš vienos pusės – Gintautas Mikolaitis ir Algimantas Salamakinas, atsistoję šalia besipriešinančių žvalgybai bendruomenių atstovų, iš kitos pusės – racionaliai kalbantys A. Butkevičius ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, pabrėžiantys, kad valstybei būtina žinoti savo energetinius išteklius. Tiesa, koalicijos taryboje lyg ir bandyta tą priešpriešą sušvelninti, bet tai padaryti nebus paprasta, nes emocinę kartelę A. Salamakinas iškėlė labai aukštai. Iš esmės jis žmonėms pasiuntė žinią, kad sustabdo skalūnų dujų žvalgybą.

Bet didžiausiu chaoso šaltiniu, panašu, koalicijoje tampa Lenkų rinkimų akcija (LRA), gal tiksliau – jos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Atrodytų, jis turėtų džiūgauti dėl normalaus lietuvio požiūriu nepriimtino užsienio reikalų ministro atsiprašymo Lenkijoje, kuris į keblią padėtį pastatė net patį Ministrą Pirmininką, nebalsavusį už pavardžių rašymą pasuose nelietuviškais rašmenimis. Regis, po atsiprašymo nedelsiant seks „klaidą“ ištaisantys sprendimai, belieka turėti truputį kantrybės. Bet čia pat V. Tomaševskis teškia ultimatumą: arba palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokykloms, arba LRA išeina iš koalicijos.

Toliau – dar gražiau: po valdančiųjų koalicinės tarybos posėdžio, kur, atrodo, buvo nuoširdžiai bandyta ieškoti sprendimų dėl tautinių mažumų reikalų, Premjerui paskelbus apie kompromisų paiešką čia pat V. Tomaševskis atkerta, kad niekas jo netenkina ir pakartoja grasinimą trauktis iš koalicijos. Susidaro įspūdis, kad LRA lyderiui ir toliau svarbu rodyti, kad valdžia nesprendžia lenkų tautinės mažumos reikalų ir tuo pagrindu mobilizuoti savo elektoratą prieš savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus. Tačiau, ar tai suprasdami socialdemokratai turės bent kiek savigarbos „pastatyti į vietą“ šį ultimatumais besišvaistantį veikėją?

Mano minėto chaoso valdančiųjų veikloje rastume ir daugiau, pavyzdžiui, analizuodami viceministrų skyrimą ir galbūt pirmąjį atleidimą ar atsistatydinimą „savo noru“. Tas chaosas, išryškėjęs jau ministrų skyrimo laikotarpiu, atrodo, prasitęsė ir vis stiprėja. O juk nepraėjo dar nė šimtas naujosios Vyriausybės darbo dienų! Kas bus toliau? Ar lengva įsivaizduoti, kad taip chaotiškai dirbanti Vyriausybė pajėgs įvesti eurą ar įgyvendinti svarbius strateginius energetikos projektus?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Skaistys. Korupcija ir kolaboravimas – dvi vienos ydos pusės (72)

Kaip žinome, su korupcijos reiškiniu bandoma kovoti visais lygiais: tarptautiniu, nacionaliniu, nevyriausybiniu, žinybiniu... O kaip su kolaboravimu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Akivaizdu, kad abu šie reiškiniai – vieno, valstybingumą ardančio, medžio šakos. Ne veltui jie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Jei sakysite, kad tai visiškai skirtingi dalykai, tai iš pirmo žvilgsnio pozicijų būsite teisūs.

M. Sinkevičius. Romos sutarčiai – 60 metų. Ar kartu minėsime ir 100-ąsias metines? (94)

Šių metų kovo 25 d. sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo. Jos pagrindu 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beniliukso valstybės įsteigė Europos ekonominę bendriją – organizacijos, šiandien vienijančios 28 Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ir nuo 1993 m. vadinamos Europos Sąjunga, pirmtakę.

G. Kirkilas. ES ateities scenarijus – naujas taikos ir gerovės pažadas (37)

Šių metų kovo 25 d. Romos sutarčiai sukanka 60 metų. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos (ES), sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake.

G. Markovičienė. Lietuvoje diskriminuojami... lietuviai (29)

Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują tvarką, kuriai įsigaliojus, romų tautybės asmenys, gyvenantys sostinės Kirtimų rajone esančiame tabore, gautų išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais žmonėmis. Argumentas – esą tik taip įmanoma paskatinti romų išsikraustymą iš taboro.

V. Kernagis. „Užsikonservavę“ Trakai (ne)nyksta (54)

Tik pradėjus domėtis Trakuose nusistovėjusiu su kultūros paveldu bei verslo investicijomis susijusiu klausimu, nemažai daliai viešosios erdvės veikėjų kilo klausimų, pastebėjimų bei nuogąstavimų: „Trakus ketinama užstatyti dangoraižiais, nugriauti pilį, o vietoje jos saloje padaryti golfo laukus!“. Neva, jau atrieda investicijų buldozeriai, nušluosiantys viską: ir karaimiškas trobeles, ir bažnyčias, ir unikalų landšaftą.