Visos pastangos sukurti tyrumo ir skaistumo iliuziją - balti iš popieriaus išlankstyti balandžiai prie Ūkio ministerijos, baltos pirštinės ant „nepriklausomų“ stebėtojų rankų – nepadėjo išbalinti juodųjų politikos dėmių. Konservatorių samdomas jaunimėlis turbūt vis dar tiki pasakomis, kur net ir juodžiausius dalykus galima nuplauti burtais. Bet realiame gyvenime juoda yra juoda ir joks kiekis baltos spalvos to nepakeis.
Pasirodo, ne visai pasiteisino dešiniųjų politika visur į buferinius postus susodinti ne kvalifikuotus, bet „patikimus“ šeimų ir šeimų draugų narius. Iš pasėtų drakono dantų išaugo monstrai, kurie nors ir nėra labai kvalifikuoti, bet užtai labai ambicingi ir agresyvūs.
Milda Dargužaitė tik viena iš jų. Pasiskelbė – visų juokui – didžiąja politike, kuriai nereikia jokios politinės patirties, kad galėtų išvesti Vilniaus miestą iš bankroto. Su tokiu pačiu savimi pasitikėjimu M. Dargužaitė ėmėsi patarinėti Ūkio ministrui bei vadovauti investicijų agentūrai prie valstybinės institucijos. Tokius postus priimančio asmens patirtis ir biografija turėtų būti žinoma viešai, idant būtų galima susidaryti nuomonę apie jo/jos kompetenciją. Deja iš tų kelių sakinių CV, prieinamų internete, nieko neįmanoma suprasti. Kyla klausimas: ar tas žmogus net neišmano kas yra aukšto rango CV, ar jo/jos patirtis ir biografija turi būti slepiama.
Greičiausiai šiuo atveju M.Dargužaitės biografija ir patirtis buvo visiškai nesvarbi. Svarbūs buvo draugiški šeimyniniai ryšiai su buvusio ūkio ministru Dariumi Kreiviu, nes reikėjo patikimo žmogaus nuslėpti jau išaiškintoms milijoninėms aferoms su IBM, Suskystintų dujų terminalu ir kitais.
Prie ūkio ministerijos veikianti plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, vadovaujant M. Dargužaitei, buvo pavirtusi konservatyvios ideologijos sklaidos epicentru. Patyrę verslininkai ir investuotojai stebėjosi, kad apsilankę agentūros organizuotuose klasterių kūrimo susitikimuose neišgirdo jokios profesionalios verslui įdomios informacijos.
Aktyviai organizavę tariamą visuomenės palaikymą ir pasipiktinimą M. Dargužaitės atsistatydinimu konservatoriai nenumatė, kad ji iš tiesų turi žvėrišką apetitą ir neketina žaisti pagal jų „politinės patirties“ taisykles. M. Dargužaitė, matyt prileidžiama tik prie žemo rango politinių žaidimų, patikėjo, kad politika- tik „popierių stumdymas“, o tai ji gali daryti ne blogiau už bet ką kitą.
Demokratiška save vadinanti TS-KD partija jau ne pirmą kartą „peržaidžia“ demokratiją. Visai neseniai burtai lėmė, kad partijos sąrašą į EP rinkimus ves raidė „L“. Dabar gi, partijai jau kuris laikas demokratiškai nubalsavus, kad į savivaldos rinkimus Vilniuje sąrašą ves Mantas Adomėnas, M. Dargužaitės pareiškimas rodo, kad už šio politiko nugaros yra aktyviai intriguojama. Partijos lyderis A. Kubilius atsisako komentuoti? Bet juk tai neturėtų būti sunku demokratiškam ir partijos statutą gerbiančiam politikui.
Ką pasirinks A. Kubilius: argumentų kalba kalbantį, 83 procentais partiečių balsų palaikomą, ilgalaikį partijos narį Mantą Adomėną, ar kojele trepsinčią, buvimo partijoje nesureikšminančią jūrų karalienę? Kad neliktų pats prie sudužusios geldos...