Juk į jį priimti vis tiek negali. Metai nauji, o grėblys senas. Juk praeitą kartą vaikų registracijos į darželius taip pat nesėkmingai startavo, bet pamokos, panašu, neišmoktos. Tačiau šis nesėkmingas epizodas tėra vyšnia ant ganėtinai prasto skonio torto.
Labai džiaugiuosi, kad darželis Santariškėse galų gale buvo pastatytas. Tuo gali džiaugtis ir aplinkinių rajonų gyventojai, nes visos 250 naujų vietų vaikams bus skirstomos per savivaldybės informacinę sistemą (kai ji pradės veikti). Tačiau savivaldybės pranešimuose spaudai spindi gerokai įspūdingesni skaičiai. Tvirtinama, kad per pastaruosius keturis metus buvo įsteigtos net 3400 naujų vietų darželiuose!
Iš tiesų, naikinant sporto sales, didinant vaikų skaičių grupėse, iškeliant vaikų grupes į tam ne visiškai tinkamas patalpas (aplinką) pradinėse mokyklose buvo išspausta apie 900 vietų vaikams.
Šios vietos taip pat bus skirstomos per savivaldybės informacinę sistemą. O kur „dingsta“ dar apie 2500 vietų, kurias savivaldybė teigia sukūrusi?
Paslapties širmą praskleidžia pats savivaldybės viešųjų ryšių skyrius praėjusios savaitės pranešime spaudai „paaiškinantis“: „Remdama nevalstybines ugdymo įstaigas: tapdama dalininke, sudarydama sąlygas mokėti mažesnį mokestį už vaiko išlaikymą, leisdama savo nuomojamoje valstybinės žemės dalyje statyti darželio pastatus, pagal panaudos sutartis neatlygintinai naudotis patalpomis arba išnuomodama jas lengvatinėmis sąlygomis, - Vilniaus savivaldybė sprendžia vietų darželiuose stygiaus problemą ir padeda plėstis privačių darželių tinklui sostinėje.“
Paprastai tariant, savivaldybė privatiems darželiams nemokamai (pagal panaudos sutartis ar formalia nuoma už 1 litą/eurą) duoda patalpas ar žemės sklypus, nelygu situacijai. Paskutinis (kol kas) taip pamalonintas darželis praėjusią savaitę atidarytas Pilaitėje. Viskas atrodytų gerai, bet akis bado trys dalykai.
Privačių darželių kainas nustato rinka, t.y. už vietą darželyje prašoma tiek, kiek vieta kainuoja ir kituose privačiuose darželiuose. Savivaldybės parama natūra (nemokamomis patalpomis, žemės sklypu ir panašiai) tiesiog mažina privataus darželio sąnaudas ir didina pelną.
Privačių darželių vietos per savivaldybės informacinę sistemą nėra skirstomos, todėl jų prieinamumas yra ribotas. Šios naujai sukurtos vietos prieinamos tik galintiems už jas susimokėti „privačią“ kainą.
Turint galvoje per pastaruosius keturis metus savivaldybės „sukurtų“ vietų santykį privačiuose ir savivaldybės darželiuose (2500 privačiuose/ 1000 savivaldybės), akivaizdu, kad miesto politikai prioritetą teikia privačių darželių tinklo plėtrai. Ir ši plėtra iš dalies yra finansuojama savivaldybės lėšomis (primenu – nemokamos ar beveik nemokamos patalpos, žemės sklypai ir t.t.).
Tokiu būdu savivaldybės pinigais (iš dalies) kuriami privatūs darželiai, kuriuose vietas gaus tie, kas galės sumokėti daugiausiai. Švelniai tariant, tai nėra teisinga.