Per tą laiką miestas keitėsi ir, kaip ir jo gyventojai, daug ką išgyveno: ir klestėjimo metą, ir ne vieną ekonominę krizę. Tačiau Visaginas visada buvo ir išliks unikalus miestas. Ir dėl savo išskirtinės istorijos, ir dėl savo sąlyginio jaunumo, ir dėl to, kad tai - daugiausia rusakalbių, o kartu ir tarptautinis, daugiakultūrinis miestas šiuolaikinėje Lietuvoje, ir dėl to, kad šiandien jam atsiveria daug naujų galimybių.
Beje, tos galimybės gimsta taip pat ir ten, kur, atrodytų, yra Visagino silpnybės. Tačiau turbūt didžiausias iššūkis, ypač artėjant savivaldos rinkimams ir pirmiesiems Lietuvos istorijoje tiesioginiams merų rinkimams š.m. kovo 1 d., būtent ir yra paversti tas dabartines silpnąsias Visagino vietas į stipriąsias, į jo pranašumus ir į visaginiečių galimybes.
Per pastaruosius metus Visaginas orientavosi daugiausia į infrastruktūrinius projektus. Su Europos Sąjungos lėšų pagalba baiginėjame Visagino didžiojo stadiono ir teniso kortų rekonstrukciją, naujai įrenginėjamą kempingo aikštelę, aktyvaus poilsio ir paplūdimio zonos sutvarkymą. Į pabaigą eina ir Sedulinos alėjos rekonstrukcija, Visagino kultūros centro pastato, taip pat darželių ir mokyklų renovacija. Projektų iš tiesų daug, tačiau jie visi vykdomi laiku. Miestas pastebimai įgauna gražesnį veidą.
Didžiuodamasi galiu pasakyti, kad mano, kaip Visagino vicemerės, svarbiausi besibaigiančios kadencijos darbai ir atsakomybė yra būtent susiję su infrastruktūros projektais. Vienas iš jų – po to, kai visaginietis kanojininkas Jevgenijus Šuklinas 2012 metų vasarą Londono olimpiadoje laimėjo sidabro medalį, dėjau visas pastangas, kad būtų pakloti pamatai irklavimo bazei Visagine įkurti. Juk olimpiadoje jis beveik nugalėjo besitreniruodamas varganomis sąlygomis...
Taigi, kad sukurtume erdvę ne tik treniruotis būsimiems Lietuvos olimpiečiams, bet ir galimybes Visagino vaikams ir paaugliams turiningai leisti laiką po pamokų, o visiems visaginiečiams – prasmingai laisvalaikį apskritai, iš Valstybės investicijų programos pavyko gauti 125 tūkst. litų ežero zonos, skirtos irklavimo bazei, sutvarkymo projektui.
Jau esu sutarusi Kūno kultūros ir sporto departamente, kad 2015 metais iš minėtos investicijų programos pinigų bus skirta ir 500 tūkst. litų irklavimo bazės statybai. Didelio įdirbio dėka šiai dienai jau turiu numatytus 800 tūkst. litų. Dar ieškau 200 tūkst., kad statybų pradžiai turėtumėme 1 mln. litų. Vėliau reikės rasti dar 1 mln. 600 tūkst. litų, nes viso projekto vertė yra apie 2 mln. 600 tūkst. litų arba virš 750 tūkst. eurų. Labai tikiuosi, kad Visagino irklavimo bazę baigsime 2016 metais.
Taip pat šiuo metu labai intensyviai dirbu, kad į Visagino sporto zonos (kurią sudaro teniso kortai, didysis miesto stadionas, nauja kempingo aikštelė) būtų įtraukta ir žalioji pagrindinio stadiono veja, būtina futbolui. Esu išgavusi patvirtinimą, kad Lietuvos futbolo federacija sutiktų duoti dirbtinę dangą didžiajam stadionui, tačiau pats Visaginas turėtų rasti finansavimą dangos paklojimui. Vis dėlto. jau esu beveik tikra, kad jau šį pavasarį Visaginas turės šią veją paklotą.
Kokios gi yra tos tikros ar tariamos Visagino silpnybės? Ir kaip jas paversti galimybėmis?
Ypatinga Visagino ekonominė ir socialinė padėtis per pastaruosius 25 metus bei, deja, istoriškai susiklosčiusi tam tikra regioninė socialinė atskirtis nulėmė, kad ir po paskutinės didžiosios ekonominės ir finansinės krizės Visaginas ekonomiškai atsigauna lėčiau nei norėtųsi. Į Visaginą atvyksta investuotojai iš užsienio, bet rizika dėl kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus kol kas atbaido juos investuoti Visagine.
Po to, kai 2010 metais nedarbas Visagine šoktelėjo net iki 15,2 proc. (nors šalies bedarbystės vidurkis tada buvo net 15,9 proc.), 2012 metais jis krito iki 13,9 proc., tačiau 2013 metais vėl pakilo iki 14 proc. ir šiandien tebeviršija šalies vidurkį, kuris 2013 metais buvo 10,9 proc. O naujų darbo vietų pokriziniu periodu sukurti sekasi labai sudėtingai dėl tos pačios regioninės socialinės atskirties...
Kiek teko bendrauti ir kalbėtis, pagerėjusio gyvenimo po krizės kol kas nejaučia ir patys visaginiečiai. Kalbinti žmonės su šypsena atsako, kad atlyginimai ir pajamos neaugo jau keletą metų, o socialinė nelygybė dar daugiau išryškėjo. Tie, kuriuos krizė palietė labiau, turėjo išvykti iš Visagino į didesnius miestus ar kitas valstybes. Daug jaunų žmonių nemato ateities mieste, emigruoja ir grįžta tik aplankyti tėvų. Kaip ir visur verslas bando keltis, ieško investuotojų užsienyje ar bendradarbiauja, gamina užsienio rinkoms.
Tiesa, Visagine didžiausios veikiančios įmonės „Visagino linija“ ir „Kogus“ - tai gerai žinomi pavadinimai Lietuvoje ir užsienyje. Yra nedidelių įmonių, kurios sėkmingai įsitvirtinusios energetikos rinkoje. Prie Visagino garsinimo prisidėjo J. Šuklino verslas viešojo maitinimo sektoriuje. Vienos įmonės užsidaro, į jų vietą ateina kitos. Daug žmonių dirba pagal verslo liudijimus. Smulkiam verslui suteiktos lengvatos Visagino savivaldybėje, bet negalima sakyti, kad smulkus verslas klesti.
Taigi, kaip šias silpnąsias Visagino vietas paversti pranašumais, stiprybėmis ir galimybėmis?
Tai reiškia, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas materialinių investicijų pritraukimui į patį Visaginą ir kad daugiau infrastruktūrinių projektų vykdytų Visagino įmonės. Tai sukurtų daugiau naujų darbo vietų, sumažintų nedarbą.
Kitas ypač svarbus aspektas – kad jau įgyvendinti ir įgyvendinami infrastruktūriniai, poilsio ir sporto projektai taptų traukos centru Visagino, regiono ir aplinkinių regionų gyventojams. Irklavimo bazė, rekonstruotas didysis Visagino stadionas su veikiančiu futbolo aikštynu ir teniso kortais galėtų tapti sporto treniruočių ir turnyrų, poilsio ir laisvalaikio zona visos Lietuvos mastu. O Visagino daugiakultūrinis unikalumas galėtų būti paverstas dar vienu patrauklumo akcentu.
Jei būsiu išrinkta Visagino mere, ne tik toliau plėtosiu jau mano pačios inicijuotus ir įgyvendinamus infrastruktūrinius projektus, bet dar svarbesnis mano prioritetas bus išnaudoti juos taip, kad jie žymiai pagerintų Visagino miesto ekonominę padėtį ir, žinoma, jo gyventojų – visaginiečių – gyvenimą, kad šis taptų materialiai turtingesnis, patogesnis ir psichologiškai jaukesnis.