Geometrine progresija Vakarų Afrikoje plintantis virusas peržengė šio žemyno ribas ir su nerimu sutinkamas Europos ar Šiaurės Amerikos valstybėse.
Vis dar nepatvirtinti vaistai ar vakcina, kurie veiksmingai įveiktų šį virusą. Tuo tarpu jis plinta lengviau negu galima įsivaizduoti, nes atstumai tarp šalių ir netgi tarp žemynų dabar labiau psichologiniai, jie įveikiami per kelias valandas. Per tiek laiko iki bet kurios pasaulio vietovės gali „nuvykti“ ir Ebolos virusas, žinoma, kartu su užsikrėtusiu žmogumi.
Mirusių nuo Ebolos skaičiai kinta tūkstančiais. Daugiausia viruso aukų Liberijoje, Siera Leonėje, Gvinėjoje. Šiose Vakarų Afrikoje žmonės miršta gatvėse. Nerimą kelia Liberijos medikų ketinimai streikuoti, be priežiūros palikti ligoniai. Pasaulio bankas kovai su mirtinu užkratu skiria 400 milijonų dolerių. Tačiau tai laikoma nepakankama suma, nes Ebolos krizė vis dar nevaldoma.
Kai kurie Ebola užsikrėtę pacientai, medikų prižiūrimi, pagyja. Tačiau vis dar nėra patvirtinimų, ar jiems padėjo eksperimentiniai vaistai, ar perpiltas persirgusiųjų kraujas, ar kitos priemonės. Deja, specialaus gydymo nėra.
Ta liga vadinama hemoragine karštine, jos požymiai yra labai įvairūs, ir iš pradžių sunku atskirti, ar žmogus susirgo gripu, ar užsikrėtė Ebolos virusu. Liga prasideda staigiai – karščiavimu, galvos, raumenų, sąnarių skausmu. Po kurio laiko prasideda vėmimas, viduriavimas. O dar vėliau virusas pažeidžia kraujotaką, kraujagysles ir prasideda vidinis bei išorinis kraujavimas. Jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba, tikimybė išgyventi yra labai maža. Kaip žinia, nuo 60 iki 90 procentų, užsikrėtusių Ebola virusu miršta.
Ligos inkubacinis periodas ligos yra nuo 2 iki 21 dienos. Šis laikotarpis labai pavojingas. Bet koks užsikrėtęs asmuo gali atvykti į Lietuvą ir mums tą virusą gali atvežti. Mūsų medikai ir žmonės negali būti užklupti nepasirengę. Reikia žinoti, kad virusas neplinta oro lašeliniu keliu. Jis plinta tiktai kontakto keliu ir per skysčius, todėl per įvairias traumas, pavyzdžiui nubrozdintą, įbrėžtą odą gali patekti į mūsų organizmą. Ir, jeigu patenka, gydymas tikrai yra sudėtingas, pakankamai sudėtinga diagnostika. Jeigu Lietuvoje būtų įtariama tokių atvejų, tai visi jie būtų tiriami Hamburgo laboratorijoje.
Įtarimų ir baimės jau turėjome ir Lietuvoje. Ačiū Dievui, Tunise lankęsis pacientas pasveiko, nepasitvirtino įtarimai, kad jis užsikrėtęs Ebolos virusu. Tačiau tai tik sustiprino jausmą, kad bet kada ir bet kas gali susirgti šia karštine ir Lietuvoje. Ne tik susirgti, bet ir užkrėsti kitus žmones. Matome, kas darosi Afrikoje – liga plinta nevaldomai, virusas sėkmingai keliauja per valstybių sienas. Todėl Lietuvoje situacija nuolat yra stebima, informuojama visuomenė, rengiamasi ir pačiam blogiausiam scenarijui, apie kurį įspėja tarptautinės sveikatos organizacijos.
Lietuvoje informuojami keliautojai ar vykstantys dirbti į Afriką. Kaip paaiškėjo, įmonės siunčia medkirčius darbuotis į šį žemyną. Taip pat galimam viruso pasirodymui rengiamos gydymo įstaigos. Penkios šalies ligoninės - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – pasiruošusios priimti ir izoliuotai gydyti Ebolos karštine susirgusius ligonius. Medikai ir priemonės jau buvo naudojami ir patikrinti, kai buvo įtariamas užsikrėtimas Ebolos virusu.
Žinoma, Ebola nėra laukiama Lietuvoje. Kaip ir, beje bet kur kitur. Bet, kad ši krizė neatsiristų iki Lietuvos priklauso nuo mūsų. Apie Ebola virusą žinių turime daug, patarti gali visuomenės sveikatos biurų, visuomenės sveikatos centrų specialistai, gydytojai ,bet ir šiuo atveju galioja paprasčiausia muilo ir švarių rankų taisyklė.