Klaipėdą giria Laisvosios rinkos instituto indeksai, mieste nedidelė (arba puikiai slepiama) korupcija. Tačiau įsigilinus aiškėja, jog tai graži iliuzija, kurią kursto pati iš jos besipelnanti ir ant laurų mieganti miesto valdžia.
Skaičiai nemeluoja – miestas nyksta
Neseniai teko išgirsti sakant, jog atsidūręs Klaipėdoje pasijunti kaip mieste, kuriame akivaizdžiai trūksta bent 50 tūkst. žmonių. Taip tuščia ir negyva Klaipėdos gatvėse, o ypač senamiestyje. Neabejoju, jog dažną klaipėdietį, o ir miesto svečią aplanko šis jausmas. Ši tuštuma slepia didžiausią ir sudėtingiausiai išsprendžiamą apleisto ir savieigai palikto miesto problemą – žmonės bėga iš Klaipėdos kaip iš skęstančio laivo.
Tikrieji skaičiai šiek tiek geresni, tačiau vis tiek įspūdingi. 2011 m. gyventojų surašymas atskleidė, jog Klaipėda vos per 10 metų prarado 16,4 proc. arba 31 tūkst. 690 gyventojų. Nors visuotinai žinoma, jog Lietuvoje žmonės iš kaimo traukia į miestus, didesnę dalį savo gyventojų nei Klaipėda visoje Lietuvoje prarado tik Skuodo rajonas. Šie arti 32 tūkst. prarastų klaipėdiečių prilygsta, pavyzdžiui, Jurbarkui, Raseiniams ir Rokiškiui – visiems trims vidutiniams Lietuvos miestams kartu sudėjus. Mažėjant gyventojų skaičiui į teigiamą pusę išsikreipia daugelis vienam žmogui skaičiuojamų statistinių rodiklių.
Tai leidžia suprasti, jog mažas nedarbas (8,4 proc. 2013 m.), kuriuo paprastai didžiuojasi Klaipėdos valdžia, paradoksaliai slepia kone didžiausią miesto tragediją – darbingo amžiaus gyventojų ir ne tik jų kraustymąsi į užsienį ar kitas šalies vietas. Darbo vietų netrūksta, nes paprasčiausiai ėmė trūkti žmonių. Jau ne pirmus metus miesto verslininkai kalba apie tai, kad Klaipėdoje nebėra užtektinai darbingų žmonių tiek kvalifikuotam, tiek ir nekvalifikuotam darbui. Klaipėdoje gyventi taip gera, kad kas tik galėjo – tiesiog išvažiavo.
Sprendimo paieškos
Nors aptarti skaičiai žinomi jau 4 metus, per tą laiką iš Klaipėdos savivaldybės valdančiųjų šia tema negirdėjome nieko. Tai, jog miestas nyksta akyse, nėra akcentuojama problema, nėra bandymų kurti planus jai spręsti, ieškoti priežasčių. Visą kadenciją tai turėjo būti akivaizdus rūpestis, tačiau to nebuvo ir nėra net prieš rinkimus, nors būtent prieš rinkimus suskubta bent pabaigti tiltų remontus.
Emigracija savo svarba iškyla aukščiau visų kitų problemų ir jas apima. Žmonės iš miesto ir iš šalies išvyksta ne dėl kokios vienos priežasties, už kurią atsakytų viena ministerija ir kurią išspręstų vienas įstatymas. Jie išvyksta, nes negali susikurti patenkinančio gyvenimo savoje vietoje. Būtų juokinga, jei ne graudu, stebint kaip Seimo valdantieji steigia komisiją emigracijos problemoms spręsti, o iš tiesų gastrolėms po emigrantų gausiai gyvenamas šalis pridengti. Masinis žmonių išsikraustymas signalizuoja, jog gyvenimo sąlygos jiems visiškai nepriimtinos. Kad net ir nežinomybė, laukianti išvykstant iš pažįstamos gimtosios aplinkos, yra patrauklesnė už gyvenimą savo mieste, šiuo atveju Klaipėdoje.
Todėl tik populistas gali siūlyti kokį vieną sprendimą nykstančiam miestui ar valstybei išgelbėti. Tam nėra panacėjos. Gyvenimo sąlygų visumą turi keisti politikų sprendimų visuma. Kartu tai reiškia, kad miestas, iš kurio gyventojai faktiškai evakuojasi, yra ne laimingas ir gerai valdomas, o faktiškai nuvaldytas nebepakenčiamai.
Tai pakeisti galima tik pasiūlant miestui sistemingą ir visapusišką pokyčių paketą, kuris paliestų daugelio žmonių gyvenimus. Tikiu, kad būtent Klaipėdą, su jos esamomis problemomis ir neišnaudotais privalumais, galėtų sustiprinti ir padaryti patrauklesne šie 7 pokyčių punktai:
- Skaidrumas, bendruomeniškumas ir tikros savivaldos kūrimas – stiprinant pasitikėjimą ne tik vietos valdžia, bet ir valstybe, būtina užtikrinti skaidrius viešuosius pirkimus. Negali likti jokios tolerancijos net menkiausioms korupcijos apraiškoms. Būtina įsteigti Klaipėdoje iki šiol neegzistuojančias seniūnijas ir bendruomenių centrus, taip supaprastinant miestiečiams rūpimų klausimų sprendimą ir kartu stiprinant gyventojų atsakomybę už savo miestą ir artimiausią aplinką.
- Senamiesčio prikėlimas – Klaipėdoje būtina parengti ir pradėti įgyvendinti visapusiško senamiesčio atgaivinimo projektą, sukuriant reikiamą turizmo, poilsio ir pramogų infrastruktūrą bei palankias sąlygas verslui senamiestyje.
- Gyvenamųjų kvartalų aplinkos problemų sprendimas – laikas užtikrinti įsisenėjusių, kiekvieno kasdienybę gadinančių problemų sprendimą: kiemų ir jų apšvietimo, šaligatvių, parkų ir kitų viešųjų erdvių sutvarkymą, naujų automobilių stovėjimo bei vaikų žaidimo aikštelių įrengimą, aplinkos taršos sumažinimą ir kontrolę.
- Švietimo, mokslo ir kultūros atgaivinimas – turime skatinti pilietinį ugdymą mokyklose, sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, užtikrinti įvairesnes ir prieinamas popamokines veiklas bei maitinimo kokybę švietimo įstaigose. Klaipėda privalo tapti regiono kultūros, švietimo ir mokslo centru su nauju stadionu, dramos ir muzikiniu teatrais bei dažnesniais nemokamais kultūros renginiais. Didmiestis su aktyviu kultūriniu gyvenimu, sudarytomis sąlygomis auginti vaikus gali būti išsilavinusių žmonių traukos centru.
- Sąlygų verslui kūrimas – miesto prioritetas turėtų būti investicijų pritraukimas ir palankesnių sąlygų miesto smulkiajam ir vidutiniam verslui kūrimas. Tam turi būti įkurta „Investuok Lietuvoje“ biuro atstovybė, miesto investuotojų forumas, sumažintos biurokratinės kliūtys bei savivaldybės renkami mokesčiai verslo subjektams.
- Darni miesto ir uosto plėtra – nors tiesiogiai neliečiantis miesto gyventojų, labai svarbus ir seniai reikalingas bendrų miesto ir uosto ilgalaikės plėtros planų parengimas. Ne mažiau svarbu, nežlugdant uosto ekonominės veiklos, sumažinti jo daromą žalą gyventojų sveikatai.
- Mažesni mokesčiai – savivaldybė privalo užtikrinti, kad gyventojams mažėtų komunalinės išlaidos: įgalinti už atliekų tvarkymą mokėti pagal atliekų kiekį arba gyventojų skaičių būste, mažinti šilumos ir vandens kainas optimizuojant tiekėjų kaštus ir kitomis priemonėmis.
Visa tai, žinoma, yra ilgo ir sunkaus darbo programa, kurios rezultatai neiškiltų iš karto. Tačiau aišku, jog tikrai nieko negalima pasiekti ar pakeisti tikint iliuzija, jog viskas Klaipėdoje ir taip gerai, o jokios permainos apskritai nereikalingos. Gyventojų skaičius turėtų būti pagrindinis savivaldos darbo sėkmės rodiklis, o sugrąžinti klaipėdiečius į Klaipėdą – kiekvieno kandidato į jos mero postą garbės reikalas. Net gražiausi statistiniai rodikliai nublanksta prieš tuščias Klaipėdos gatves ir uždarytas senamiesčio kavines. Nykstančiam miestui reikia permainų ir aiškios prisikėlimo vizijos, kurią gali atnešti tik DRĄSI NAUJA BANGA.