V. Daujotis. Konstitucinis Teismas ir demokratija

Jei teismas yra visiškai nepriklausomas, tai kyla pavojus, kad teisėjai pasiduos pagundai spręsti bylas naudingai sau ar savo rato žmonėms. Jei atskaitingi – pavojus, kad pasiduos parlamentinių partijų, juos skiriančių institucijų įtakai. Įvairiose šalyse naudojami įvairūs nepriklausomybės ir atskaitomybės deriniai, bet visuotinai sutariama, kad konkretaus derinio sėkmė labai priklauso nuo kultūrinio ir istorinio konteksto. Derinys, gerai funkcionuojantis šalyje su stipriomis demokratinėmis tradicijomis, gali būti mažai efektyvus silpnų demokratijų šalyje.

Konstituciniai teismai – pototalitarinių valstybių produktas

Beveik visose šalyse išleidžiamų teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui (Konstitucijai) priežiūra patikima arba Aukščiausiems Teismams, arba specialiai sukurtoms institucijoms, kurios dažniausiai vadinamos Konstituciniais Teismais (KT). KT yra dvidešimtojo amžiaus produktas. Beveik visi jie atsirado šalyse, kuriose egzistavo ir žlugo totalitariniai režimai, pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Rytų ir Centrinės Europos pokomunistinėse valstybėse (išskyrus Estiją).

Dažnai tai aiškinama karčia buvusių totalitarinių valstybių patirtimi, kuri verčia tvirčiau laikytis Konstitucijos, kad nepasikartotų praeitis. Įprastai steigiamam KT suteikiamas aukštesnis nepriklausomumo statusas, nei jį turi ilgesnę nepertraukto demokratinio gyvenimo istoriją turinčių šalių Aukščiausieji Teismai, kuriems priskiriama ir konstitucinės priežiūros funkcija.

Konstituciniai teismai ir korupcija

Ar konstitucinės priežiūros atskyrimas nuo bendros kompetencijos aukštesniųjų teismų ir jos priskyrimas tam reikalui specialiai įsteigtiems teismams pagerina padėtį šalyje? Sunku daryti vienareikšmes išvadas, bet galima pastebėti bendrą tendenciją – kuo mažesnis korupcijos lygis šalyje, tuo labiau tikėtina, kad šalyje nėra institucijos, vadinamos Konstituciniu Teismu. Mažiausiai korumpuotų (pagal korupcijos suvokimo indeksą) pasaulio šalių pirmasis dešimtukas, kuriame yra šešios Europos šalys, neturi KT.

Antrajame šalių dešimtuke, kuriame yra septynios Europos šalys, keturios valstybės turi KT. Pradedant Čekija, kurios korupcijos lygis didėjimo tvarka yra 45-46 vieta pasaulyje (Lietuva yra 58-60 vietoje), visose aukštesnio korupcijos lygio Europos šalyse yra KT. Tarp jų daugumą sudaro pokomunistinės šalys, bet yra ir tokių šalių kaip Italija, Graikija. Verta pažymėti, kad Estija, kuri kartu su Slovėnija yra mažiausiai korumpuota iš visų pokomunistinių šalių (27 vieta pasaulyje), vienintelė iš jų neturi KT.

Galima daryti prielaidą, kad KT steigimą skatina ne tik totalitarinės praeities baimė, bet ir noras per griežtesnę konstitucinę priežiūrą tramdyti korupciją. Deja, korumpuotose šalyse ir teismai serga korupcija, neišvengia jos ir KT. Skandinavijos šalių, kurių korupcijos lygis yra mažiausias pasaulyje, parlamentuose retkarčiais kyla diskusijos dėl KT steigimo. Tačiau kiekvieną kartą, įvertinus kitų šalių patirtį, atsisakoma tokios institucijos steigimo.

Pagrindiniai argumentai. Pirma, KT įsteigimas apsunkintų valdžių atskyrimą ir susilpnintų parlamento galias. Antra, KT neišvengiamai naudotųsi ir politinėmis galiomis. Trečia, dabartinė Skandinavijos šalyse naudojama parlamentinė įstatymų leidimo konstitucinė priežiūra yra pakankamai gera, todėl nėra būtinybės steigti KT.

Skandinavai mokosi iš Lietuvos?

Susidaro įspūdis, kad Skandinavijos šalys argumentų sėmėsi iš Lietuvos patirties. Lietuvos KT, kuriam patikėta tik spręsti, ar išleidžiami teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, laipsniškai perima įstatymų leidybą - vis dažniau diktuoja Seimui, koks turi būti konkretus įstatymo turinys. Ryškus pavyzdys – naujasis Mokslo ir studijų įstatymas, kurio pagrindinės nuostatos tik pakartoja prieš metus KT priimto nutarimo turinį – valstybinių aukštųjų mokyklų studentų galutinį surūšiavimą į mokančius visą studijų kainą ir nemokančius už studijas, mokymosi vertinimo kriterijų pavertimą aukštojo mokslo finansavimo kriterijais, kt.

KT tramdė Seimo vykdytą VSD veiklos tyrimą, kurį pradėti privertė V. Pociūno žūtis. Ryškėja ir kita grėsminga tendencija – silpnėjantis Seimas pradeda savanoriškai atiduoti savo funkcijas Konstituciniam Teismui. Šviežiausias pavyzdys – Seimas, turintis savo Teisės departamentą, kreipėsi į KT, prašydamas padiktuoti, ar ardyti ir kaip išardyti „Leo LT“. Kadangi šiuo klausimu priešprieša milžiniška – visa visuomenė prieš Lietuvoje susikūrusį monopolinį energetikos monstrą, KT nenorėjo lįsti tarp girnų ir išsisuko nuo atsakymo. 99 savo nutarimo puslapiuose sugebėjo nepasakyti nei taip, nei ne.

Konstitucinis teismas ir demokratija Lietuvoje

KT, nuosekliai didindamas savo galias, jau taikosi ir į kertinius demokratijos principus. KT sukūrė ir šių metų gegužės 15 d. paskelbė nelaisvo tautos atstovų balsavimo precedentą. Konstitucijoje buvo nuostata: „Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos prezidento teikimu“. KT išaiškino, kad iš tikrųjų atleidžia prezidentas, nes Seimas privalo balsuoti vienodai - tik už atleidimą. Aišku, labai norint Konstitucijoje galima įžvelgti tam tikrą prieštaravimą – jei įgaliojimų laikas baigėsi, tai neturėtų būti atskiro balsavimo dėl atleidimo. Tačiau KT nenustatė, kad Konstitucijoje yra prieštaravimas. KT nustatė, kad dėl atskiro atvejo (pareigūno atleidimo procedūros) turi būti aukojamas vienas iš pagrindinių demokratijos principų – laisvas balsavimas.

Reikia pasakyti, kad nelaisvas balsavimas apskritai nėra balsavimas. KT sukurtas precedentas - naujos lietuviškos konstitucinės doktrinos pradžia. Pavyzdžiui, po šio precedento lietuviška teisė nebetrukdo aiškinti Konstitucijos nuostatą „Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas” taip, kad Seimas gali tik pritarti Prezidentui. Jei reikės, KT sugebės tai „pagrįsti“. „Įrodė“ ir sunkesnius atvejus. Pavyzdžiui, Konstitucijoje buvo nuostata „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. KT išaiškino, kad ši nuostata turi būti skaitoma taip : „Ne visiems gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, o tik tiems, kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą specialistų poreikį“ ir kad valstybinės aukštosios mokyklos gali prisidurti prie savo biudžeto priimdamos visą studijų kainą mokančius studentus, kurie valstybei nereikalingi.

Žmogus, jo teisė į išsilavinimą atsidūrė užribyje. Liko tik valstybė - monstras, savo poreikiams gaminantis specialistus, ir valstybinė institucija (aukštoji mokykla), kuriai leista pasipinigauti diskriminuojant studentus. Tai dėsninga - panagrinėjus atskirų šalių KT sprendimus, nesunku pastebėti, kad augant korupcijos lygiui konstitucinės priežiūros prioritetų sąraše žmogaus teisės smunka žemyn.

Konstitucinis Teismas – „valstybininkų“ instrumentas?

Galingesni Lietuvos klanai jau seniai suvokė KT teikiamas galimybes. Kadangi KT, niekam neprieštaraujant, pasisavino ir turi aukščiausios tiesos monopolį, reikia ten turėti savų žmonių. Dalį KT narių ir jo pirmininką parenka prezidentas, todėl labai svarbu prie prezidento pastatyti savus patarėjus. Visa tai ir ne tik tai klanai nuosekliai darė, o iškiliausiems jų atstovams prilipo „valstybininkų“ etiketė. „Valstybininkų“ rankose KT tampa galingu Lietuvos užvaldymo instrumentu. KT naudojimo instrukcija labai paprasta. Reikia prastumti arba užblokuoti kokį nors įstatymą, bet Seimo dauguma priešinasi.

Tuomet „valstybininkai“ aptaria klausimą su keliais tinkamais seimūnais, kurie parengia atitinkamą kreipimąsi į KT, įtikina nelabai susigaudančius Seimo narius pasirašyti (turi būti ne mažiau 28 parašų) ir pateikia KT. Tą patį galima padaryti ir per prezidento patarėjus, kuriems tereikia tik vieną žmogų įtikinti pasirašyti kreipimąsi. Jei užsakovas savas, KT nutarimas sukurpiamas pagal jo pageidavimą. Viskas.

KT nutarimas yra aukščiau Konstitucijos, aukščiau „aukščiausią suverenią galią“ turinčios Tautos, kuri tą galią „vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. Seimui lieka tik vykdyti nurodymus - teisiškai tinkamai apiforminti KT nutarimą.