Saulėlydžio komisija, teikianti pasiūlymus tobulinti valstybės valdymą bei mažinti biurokratizmą, dirba jau tris mėnesius. Posėdžiai vyksta kiekvieną savaitę, jų įvyko jau trylika. Kiekviename posėdyje priimami sprendimai dėl ne mažiau nei dviejų trijų valstybės institucijų veiklos gerinimo, jau pateikta rekomendacijų dėl dviejų dešimčių institucijų pertvarkymo, besidubliuojančių funkcijų panaikinimo, etatų mažinimo bei lėšų taupymo.
Saulėlydžio komisijoje saulė leidosi „Baltijos“ poilsio namams, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centrui, Narkotikų kontrolės departamentui, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai, Kvalifikacijų tarnybai, Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, Mokestinių ginčų komisijai, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, Lietuvos archyvų departamentui, Statistikos departamentui ir kitoms institucijoms. Komisijos planuose – ne tik prie vyriausybės esančios institucijos, bet ir ministerijų įsteigtų mini saulėlydžio komisijų pasiūlymai, valstybės viešųjų įstaigų veikla.
Saulėlydžio komisijoje nusprendžiama, kurią iš alternatyvų siūlyti Vyriausybei. Visi Komisijos pasiūlymai - rekomendacinio pobūdžio. Net jei komisijos pasiūlymams pritaria Vyriausybė, Saulėlydžio inicijuotos pertvarkos turi keliauti ilgais tos pačios biurokratijos koridoriais. Vyriausybė paveda atsakingoms ministerijoms parengti keistinus teisės aktų projektus. Bene visiems Saulėlydžio sprendimams įgyvendinti būtina keisti įstatymus. Vadinasi, pasiūlymai dar turi būti palaiminti Seimo, o ten reformatoriškos dvasios labiausiai ir stinga. Nors gera pradžia yra pusė darbo, deja, antroji darbo pusė yra tokia bloga, kad iki šiol nebuvo realizuotas nei vienas Saulėlydžio komisijos pasiūlymas.
Biurokratijos saulėlydis patekęs į biurokratų ir politikų rankas, tiesiog sustoja. Net ne butelio kakliukas, o visas biurokratijos kamštis sustabdo permainas nežinomam laikui. Atsakingų už tai, kad Saulėlydžio klausimai judėtų, lyg ir nėra, yra tik neveiklumu apkaltintas komisijos pirmininkas, kurio įgaliojimai tėra tik kaip bet kurio kito premjero patarėjo.
Net pats premjeras, atrodo, yra bejėgis pareikalauti permainų iš ministrų, nes koalicinėje vyriausybėje nėra vadovo ir pavaldinių yra tik „koalicijos partneriai“. Bet kuris ministras, susirgęs žinybiškumu, gali sabotuoti saulėlydį. Pavyzdžiui, piktybiškai vilkinamas etatų mažinimas, o to nepadarius iki rugsėjo, šiemet jau nebus įmanoma sumažinti, nes neužteks šių metų asignavimų išeitinėms pašalpoms sumokėti.
Tad, ką gi daryti, kad Saulėlydis pajudėtų iš mirties taško? Įveikti biurokratų sabotažą lengviau, nei politikų interesų pasipriešinimą. Biurokratus sparčiau dirbti paskatintų suvokimas, kad saulėlydis neišvengiamas. Geriausia šį neišvengiamumą realizuoti yra mažinant asignavimus Saulėlydžio numatytomis apimtimis šių metų antrajam pusmečiui bei kitiems metams. Šalia tokio botago, galėtų būti ir saldainis – asignavimų valdytojai galbūt galėtų pasilikti nedidelę dalį sutaupytų lėšų, pavyzdžiui, paskatinti po reformos didesnius darbo krūvius gavusius darbuotojus.
Politikus motyvuoti Saulėlydžio reformoms turbūt tegali tik viešumas. Mat biurokratijos išvarginti ir jos saulėlydžio išsiilgę žmonės ir verslai turi žinoti vardus tų, kurie piktnaudžiavo rinkėjų valia ir biurokratijos Saulėlydį stabdė. Ir jei sunkmetis ir nuožmi ekonomikos krizė negali motyvuoti politikų optimizuoti valstybės tarnybą, tai bet kokias žadamas gerai apgalvotas, pasvertas, pamatuotas ar kitaip pagerintas viešojo sektoriaus reformas ne dabar, bet ateity, tiesiog reikia užmiršti.