Kovo mėnesį aplinkos apsaugos ministras tvarkietis Valentinas Mazuronis paskelbė, kad per jo palaimintą akciją Lietuvoje sunaikinta 66 proc. šernų. Dabar trumpas atokvėpis. Paskaičiuos, kokią vadą atsivedė išgyvenusios šernės, o tada spręs, ką toliau daryti. Nesuprantama, kokią reikšmę turi vados dydis, jei populiacijos naikinimas paskelbtas epidemijos prevencija. Kam teisuoliams stabdžiai?
© Fotolia nuotr.

Šernų naikinimo komanda buvo duota, aptikus afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą dviejuose šernuose, rastuose sausį Šalčininkų ir Alytaus-Varėnos rajonų ribose. Lietuvoje yra apie 60 000 šernų, o nuo pernai gegužės iki šių metų kovo sumedžiota 40 600. Viruso nešiotojų daugiau neaptikta. Didžioji mįslė, iš kur tos dvi gaišenos, jei daugiau infekuotų nėra.

Padedant Lenkijos ambasadai Vilniuje gavau išsamią informaciją, kokių priemonių ėmėsi Lenkija. Ten irgi aptikti tik du atvejai, bet Lenkijoje šernų nešaudo, nors turi jų net 250 000, ir tvoros netveria, nors sienų tarp valstybių gyvūnai nepripažįsta. Vienu iš tų atvejų dvėseliena gulėjo mažiau nei du km nuo sienos su Baltarusija. Nežinomo instinkto stumiamas ligotas žvėris kirto sieną, kad čia pat kristų lenkų žemėje.

Šernai yra svarbūs vilkų racione, ir juos turėtų kažkas pakeisti: imtų mažėti stirnų, kurios ne taip greitai atsikuria, o žmonės imtų piktintis dėl padažnėjusių išpuolių prieš naminius gyvūnus ir reikalauti mažinti vilkų skaičių. Tada pakiltų žalieji, ir turėtume jau socialinį konfliktą.
Ramūnas Bogdanas

Lenkijoje nuo 2013 m. įgyvendinama speciali programa, užtikrinanti ankstyvą AKM nustatymą, ir ji suderinta su pagrindinėmis EK tarnybomis. Nei tvora, nei šernų iššaudymas, nei priverstinis kiaulių skerdimas nenumatyta. Tik reikalaujama užtikrinti, kad „kiaulės ūkiuose neturėtų kontakto su laukiniais šernais“.

Lietuvišką specifinę prevencinę priemonę pasiūlė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jos tinklalapyje įdėta „Mokslinė nuomonė dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir prevencijos priemonių ir afrikinio kiaulių maro viruso plitimo šernų populiacijoje“. Nors nuomonės nepasirašė joks mokslininkas, nesunkiai pavyko išsiaiškinti, kad ji parengta Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Buvau nukreiptas pas veterinarinės rizikos vertinimo skyriaus vedėją Eugenijų Jacevičių, bet pasirodė, jog šis gali detaliau kalbėtis, tik gavęs direktoriaus leidimą.

Tai, kad šią priemonę sabotavo dauguma Lietuvos medžiotojų, rodo, jog ne visi taip supranta tvarkos darymą ir yra galvojančių apie pasekmes. Ministro didžiavimasis efektyvia akcija būtų subliuškęs, jei jis žinotų, kad per ankstesnį sezoną be jo nurodymų buvo sumedžiota apie 42 000 šernų. Šernai yra vislūs.

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Balčiauskas labai skeptiškai vertino užmojį palikti tik 10 proc. šernų. Atsikurti nuo tokio drastiško naikinimo prireiktų nuo 5 iki 10 metų. Šernai yra viena iš ekologinės sistemos dalių, be kurios sutrinka pusiausvyra gamtoje. Lydraštis naikinimui teigia, kad „sumažinus šernų skaičių, labai didelės žalos gamtai nebus padaryta“.

L. Balčiauskas paaiškina, jog šernai yra svarbūs vilkų racione, ir juos turėtų kažkas pakeisti: imtų mažėti stirnų, kurios ne taip greitai atsikuria, o žmonės imtų piktintis dėl padažnėjusių išpuolių prieš naminius gyvūnus ir reikalauti mažinti vilkų skaičių. Tada pakiltų žalieji, ir turėtume jau socialinį konfliktą.

Afrikoje rengtos kampanijos ne šernus ir tapyrus šaudyti ar kiaules išskersti, o mokyti kaimiečius, kad kiaulėms skirtas maisto atliekas augintojai būtinai pavirintų pusvalandį 60C temperatūroje. To užtenka, kad virusas žūtų.
Ramūnas Bogdanas

Iš kitos pusės, šernai iltimis išvarto miško paklotę. Estetiškai negražu, bet naudinga: greičiau suyra nukritę lapai ir senos šakos, sudygsta žemėmis užverstos gilės ir kitos sėklos, perversta dirva pasotinama deguonimi, skatinančiu augalų ir grybų augimą.

AKM virusas buvo nustatytas 1921 m. Kenijoje, bet vakcina kiaulėms mirtinai ligai iki šiol nesukurta. 1957 m. Lisabonoje nusileido lėktuvas iš Angolos. Iš jo oro uoste išmestos maisto atliekos pateko kiaulėms, ir virusas įsiplieskė. Ispanai jį išnaikino tik 1995 m.. Kadangi rūkymas viruso neužmuša, daugelis šalių uždarė rinkas garsiesiems Ispanijos kumpiams ir dešroms, o tai kainavo milijardus. Tačiau ispanai neišmąstė, kad reikia iššaudyti šernus. Jie rūpinosi sanitarija ir higiena kiaulių ūkiuose.

Pasaulinės Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prie JT rekomendacijose, kaip kovoti prieš AKM, šernų naikinimas nenurodomas. Mes turime specifinį, grynai lietuvišką indėlį į kovą prieš AKM.

Tyrimai parodė, kad Afrikoje tapyrai serga, tačiau ligą kiaulėms perduoda ne jie tiesiogiai, o erkės. Eksperimentai parodė, kad laukinės Afrikos kiaulės gali pernešti ligą naminėms, jei tiesiogiai kontaktuoja. Mat Afrikoje kiaulės būna palaidos, kad pačios prasimanytų maisto. FAO teigia, jog „kiaulės užsikrečia per kontaktą su užkrėstomis kiaulėmis, per užkrėstą maistą, geriamą vandenį ir kraiką“. Nė žodžio apie šernus.

Afrikoje rengtos kampanijos ne šernus ir tapyrus šaudyti ar kiaules išskersti, o mokyti kaimiečius, kad kiaulėms skirtas maisto atliekas augintojai būtinai pavirintų pusvalandį 60C temperatūroje. To užtenka, kad virusas žūtų. FAO masinio skerdimo be atrankos nerekomenduoja net per ligos protrūkį, ir apibrėžia: „visos infekuotos ar kontaktavę kiaulės turi būti paskerstos; jų kūnai turi būti sudeginti arba giliai užkasti vietoje“. Esmė yra išmokyti atpažinti ligos požymius. Kiaulės išskerdžiamos tik salose, kad po to būtų atkurta sveika populiacija.

Tuo tarpu dzūkui liepiama papjauti savo vienatinę kiaulaitę, kad užkrato į įmonę neatvežtų. Tokia „mokslinė nuomonė“. Už tai jam skiriama pinigų maždaug 20 kg kiaulienos nusipirkti. Dar kartą pasitvirtina, kad požiūris į gyvūnus iš esmės atspindi požiūrį į žmones.
Ramūnas Bogdanas

Europos komisija irgi yra išleidusi sprendimą 2005/363/EC dėl AKM. Šernų jame nemini, o priemonės, kaip ir pagal FAO, yra sanitarija ir higiena. AKM yra fiksuota Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir Belgijoje. Dabar prisidėjo Lenkija ir Lietuva. Europos kiaulidės saugosi geresne higiena: dezinfekuojamas kursuojantis transportas, darbuotojų rūbai, batai, įranga.
Į Lietuvą AKM pateko iš Baltarusijos. Savo akimis esu matęs, jog pasienyje batų dezinfekciją praeina tik keleiviai, o vairuotojai lieka sausais padais. Rinkdamas medžiagą, girdėjau pasakojimą, jog jau V. Mazuroniui paskelbus vajų, vienos mėsos perdirbimo įmonės savininko sūnus atvežė keliasdešimt šernų tiesiai iš medžioklės į įmonės teritoriją.

Tuo tarpu dzūkui liepiama papjauti savo vienatinę kiaulaitę, kad užkrato į įmonę neatvežtų. Tokia „mokslinė nuomonė“. Už tai jam skiriama pinigų maždaug 20 kg kiaulienos nusipirkti. Dar kartą pasitvirtina, kad požiūris į gyvūnus iš esmės atspindi požiūrį į žmones.

Jei atitinkamos institucijos pasirūpintų sukurti prevencijos, švietimo ir priežiūros sistemą, nereiktų varyti žmonių į neviltį ir nereiktų stebinti Briuselio, prašantis pinigų tvorai nuo Baltarusijos. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakymu (2041 vasario 26) kaip atsargumo priemonė nurodyta „prieš išvežant kiaules iš ūkio, ne anksčiau kaip prieš 24 valandas atlikti klinikinius tyrimus“.
AKM platina ne tik šernai. Jau sujudo erkės po žiemos. Net musė gali pernešti virusą ir juo užkrėsti ilgiau nei 24 valandas po to, kai ji maitinosi ant sergančios kiaulės. Gal su pavasariu pakilsime prieš erkes ir muses?

Rusija sunerimusi dėl mūsų pieno produktų kokybės, o Omske penki pieno kombinato darbuotojai filmuojasi savo maudynes vonioje pieno, iš kurio gaminamas sūris. Rusijoje AKM paplitęs nuo pietų iki šiaurės, bet net virta lietuviška ar lenkiška dešra laikoma pavojinga.
Ramūnas Bogdanas

V. Mazuronio garsus kovo mėn. pareiškimas apie tariamas pergales šernų fronte rusams jokio įspūdžio nepadarė, ir balandį jie uždraudė net gatavos kiaulienos produkcijos importą. Neapdorotą kiaulieną iš ES Rusija uždraudė įvežti vos gavus žinią apie AKM atvejus, nes 2006 m. patvirtintame sertifikate teigiama, jog ES nėra AKM: esą aplinkybės po radinių Lietuvoje pasikeitė. Virtų gaminių draudimas jokia sanitarija nepaaiškinamas, nes virusas žūsta po pusvalandžio prie 60 C. Tai tiesiog putiniškų sūrio karų modifikacija.

Rusija sunerimusi dėl mūsų pieno produktų kokybės, o Omske penki pieno kombinato darbuotojai filmuojasi savo maudynes vonioje pieno, iš kurio gaminamas sūris. Rusijoje AKM paplitęs nuo pietų iki šiaurės, bet net virta lietuviška ar lenkiška dešra laikoma pavojinga. Dėl keturių šernų (net ne kiaulių) gaišenų pasienyje embargo kiaulienai įvedama visoms ES valstybėms.

Aišku, mūsų tarnyboms dar toli iki tokio neadekvatumo, tačiau minėtos specifinės lietuviškos atsargumo priemonės rodo, kad sėkmingai judame ta kryptimi, nešami tvarkos ir teisingumo erelio (dėmesio: o gal ir jis blusą su AKM pasigavęs?). Juokingai atrodytų, jei ekologinės pusiausvyros griovimas, smulkių ūkininkų skurdinimas ir pinigų beprasmei tvorai melžimas nedarytų žalos visai valstybei.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip „Brexit“ sužlugdė sėkmingą verslą (5)

Kente bankrutavus dešimtmečius gyvavusiai žemės ūkio bendrovei, be darbo palikusiai pustrečio...

Musulmonų dvasininkas atskleidė, kuo „Islamo valstybė“ vilioja jaunus Europos musulmonus (20)

Europoje surengti trys nauji teroristiniai išpuoliai. Praėjus kelioms valandoms po to, kai per...

Sukčiavimo schemų TOP 10 (2)

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės...

Iš atostogų – ne tik su gerais įspūdžiais, bet ir su nemaloniomis odos ligomis

Iš atostogų kartais parsivežami ne tik geri įspūdžiai, bet ir odos ligos . Gydytoja...

Orai: vasara pasiduoda (24)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (34)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė – valdo...

„Celtics“ ir „Cavaliers“ įvykdė grandiozinius mainus: K. Irvingas keliasi į Bostoną (3)

Vėlyvą naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos laiku NBA lygą supurtė didžiausi šios...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (534)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę klausytis...

Šeši kūno riebalų tipai: ką reikia apie juos žinoti?

Nepaisant to, ką bando įteigti jus žavinčios dietos ir dėmesį prikaustančios antraštės, ne...