Kas šiais laikais nervinasi dėl LKL viršutinių turnyrinės lentelės pozicijų? Arba dėl apatinių? Dėl Prienų pajėgumo ar dėl Alytaus startinio penketo? Nebent vienas kitas užkietėjęs krepšinio gurmė. Nejuokaukime. Šiais laikais adrenalino fontanai trykšta kitur: Lietuvą purto kalėdinių eglių čempionato aistros.

Spalvotos, žybsinčios, bet nirtulingos: aukštesnė eglė prieš žemesnę eglę, lempučių neskaičiuojanti savivaldybė prieš kilovatų negailinčią savivaldybę, didelis kičas prieš normalų kičą. Dideli pinigai prieš šiaip pinigus.

Kitąmet premiją užsidirbs daugiausiai kalėdinio erzelio, garsiausių „ak“ ir „och“ užžiebimo ceremonijos šūksnių pelnęs kūrėjas. Kultūros ekspertų komisijai paprasčiausiai nebus, kur dėtis: užuot skaičiusi eilėraščius, privalės pagerbti nacionalinių kalėdinės eglės puošybos ir šurmulio tendencijų vystytojus!

Jeigu šįmet Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos nominacijose nebuvo nė vieno dramaturgo, nė vieno poeto anei romanisto, suprantate, nė vienas lietuviško teksto autorius nebuvo premijuotas, tai tik todėl, kad po truputį kelią skinasi nauja mada. Nenumaldomai ryškėja kitoniški tarpdisciplininio meno žanrai, o jūs ten, plunksnų skrebentojai, klaviatūrų baksnotojai, slėpkitės. Visiškai realu: kitąmet premiją užsidirbs daugiausiai kalėdinio erzelio, garsiausių „ak“ ir „och“ užžiebimo ceremonijos šūksnių pelnęs kūrėjas. Kultūros ekspertų komisijai paprasčiausiai nebus, kur dėtis: užuot skaičiusi eilėraščius, privalės pagerbti nacionalinių kalėdinės eglės puošybos ir šurmulio tendencijų vystytojus!

Parodyk savo miesto kalėdinę eglę ir aš pasakysiu, kas tavo meras!

Pasakyk, kiek tūkstančių kilovatų sudeginta kūdikėlio Kristaus gimtadienio proga, ir aš pasakysiu, kas yra tavo miesto dievas!

Parodyk tavo miesto eglės estetiką ir aš pasakysiu, ar menas tavo mieste jau nugalėjo!

Papasakok, kiek eurų išleista tavo miesto kalėdinei eglei ir aš pasakysiu, ar esi turtuolis!

Parašyk man, kiek neskiepytų susirinko žiūrėti kosminės, atsiprašau, kalėdinės eglės užžiebimo, ir aš pasakysiu, keliais tūkstančiais eurų padidėjo SAM išlaidos reanimacijai.

Ir taip toliau. Betgi neskubėkime, nes po Naujųjų mūsų dar laukia atsisveikinimo su eglute scenarijai. Jų autoriai, merų raginami ir lengvai pafinansuojami, jau dirba!

Dabar apie kalėdinę pasaką, kuri surašyta teksto pavadinime. LKEL (Lietuvos kalėdinių eglių lyga) turime aiškų lyderį, tegu įtakingi florizmo influenceriai staugia ant Gedimino kalno, kiek tik nori. Bet supraskite: Kauno eglei Vilniaus eglė šįmet ne konkurentė. Nekalbu apie Joniškio arba Utenos, arba kitus, visiškai kuklius provincijos eglių žybčiojimo projektus.

Kaunas šįmet varžosi su Roma. Ir, žinoma, laimi.

Imkime skaičius. Skaičiai gali būti poezija. Jie yra poezija. Drama – ne, nebent tais atvejais, kai tenka lėkti policijai ir gaisrininkams. Tada jau panašu į tragediją. Taip su egle buvo Niujorke, taip buvo Kaune. Bet pirmiau buvo Kaune.

Imkime skaičius. Skaičiai gali būti poezija. Jie yra poezija. Drama – ne, nebent tais atvejais, kai tenka lėkti policijai ir gaisrininkams. Tada jau panašu į tragediją. Taip su egle buvo Niujorke, taip buvo Kaune. Bet pirmiau buvo Kaune.

Taigi, Roma. Praėjusį trečiadienį Venecijos aikštėje (taip vadinasi svarbiausia miesto aikštė) ką tik išrinktas meras įžiebė 25 metrų aukščio kalėdinę eglę. Ji atkeliavo iš Alpių, iš Pietų Tirolio. Kelionė buvo ilga – maždaug 650 kilometrų. Vežti iš taip toli 25 metrų eglę per Alpes, per Apeninus, kainuoja. Išskleisti šakas, pritvirtinti, prikabinti žaisliukų ir lempučių – kainuoja. Italijos sostinės, kuri dar tituluojama Amžinuoju miestu, savivaldybė ryžosi išleisti reikšmingą eurų sumą: 169.000 eurų.

Ėmė ir išleido. Bet paskui kažkaip nesmagiai pasijuto, kad tiek daug išleido. Todėl susigalvojo, kaip pateisinti išlaidas: padėjo po brangia egle 17 Kalėdų senelio dovanų. Jos skirtos kovai su planetą kamuojančia bado problema, nes taip Romos merui pakuždėjo FAO – Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, kurios būstinė yra Romoje. Išleiskime eglei tuos 169 tūkstančius, bet Kalėdų proga pakalbėkime apie tą pasaulį, kuris pragyvena už 1,90 dolerio per dieną. Už Romos eglės biudžetą beveik 260 metų vienas žmogus ten pragyventų, nors, žinoma, tiek ilgai žmonės negyvena.

Ne visi Romos gyventojai nori galvoti apie badą pasaulyje, nes savų problemų užtenka. Todėl kažkas ėmė ir pasiskaičiavo: sostinėje yra 2.780.000 gyventojų. Išeitų, kad kalėdinė eglė vienam romiečiui kainavo 6 eurocentus. Na, bet Romoje pinigų ar trūksta? Netrūksta, nes metinis miesto bendras vidaus produktas siekia 66 milijardus eurų.

Kaunas turi 569.000 gyventojų. Eglei išleido 160.000 eurų. Kauniečiui kalėdinė eglė kainavo 28 eurocentus, beveik penkis kartus brangiau nei romiečiui. Ar trūksta Kaunui pinigų? Kalėdų fanaberijai netrūksta. Nors visos Kauno apskrities BVP – 8 milijardai eurų, lyginant su 66 Romos, atrodo gana kukliai.

Užtat yra pasaka. Argi ne kalėdinė pasaka: Kaunas apšovė Romą! Kauniečiai turtingesni už romiečius!

Kažkas protingai pasakė: Kaunas yra Kaunas. Todėl Kaunas nesiteisina, tarsi nusmurgusi buvusios imperijos sostinė. Teisinasi tik tie, kurie jaučiasi kalti. Romos eglė byloja apie badą pasaulyje, gamtosaugą ir kitus neįdomius dalykus. Kauno eglės naratyvas – riebus: apie rojų. Koks rojus be drugelių? Maldyvuose „viskas įskaičiuota“ tipo kurortuose drugeliai per Kalėdas skraido, ar ne?

Kažkas protingai pasakė: Kaunas yra Kaunas. Todėl Kaunas nesiteisina, tarsi nusmurgusi buvusios imperijos sostinė. Teisinasi tik tie, kurie jaučiasi kalti. Romos eglė byloja apie badą pasaulyje, gamtosaugą ir kitus neįdomius dalykus. Kauno eglės naratyvas – riebus: apie rojų. Koks rojus be drugelių? Maldyvuose „viskas įskaičiuota“ tipo kurortuose drugeliai per Kalėdas skraido, ar ne?

Įdomu tai, kad Kauno eglės puošybos idėja pritaikyta bibliniam Kalėdų turiniui. Arba atvirkščiai: biblinės Kalėdos pritemptos prie eglės puošybos. „Apie šventės esmę – Kristaus gimimą, kuris pirmiausia asocijuojasi su pažadėtuoju sodu. Jis dažnai įsivaizduojamas kaip paslaptinga, spalvinga ir šilta oazė“, – pasakoja Kauno eglutės kūrėja. Apaštalas Lukas, išgirdęs tokias teorijas, lieptų atsiversti jo evangeliją ir perskaityti esmę. Tikrąją esmę: „Jis ką tik gimė tvartelyje. Tai vieta, kur laikomi gyvuliai. Marija paguldė Jėzų į ėdžias, kur dedamas pašaras asilams ir kitiems gyvuliams“. Jėzus gimė itin skurdžiame tvartelyje. Kur jau ten tropikų ir prabangos naratyvai...

Adrenalininė, šiek tiek bedieviška kalėdinių eglių prabangos demonstracija būdinga ne tik Kaunui. Eglių pirmenybėse visos savivaldybės norėtų pergalingai šūktelėti „We Are the Champions!“ Bet kuriuo atveju, pasauliniame kontekste, sudėjus visų šalies savivaldybių išlaidas eglėms, puošybai, elektrai, atlikėjams, įvairių UABų atlyginimams, mes atrodome stipriai.

Vis tik iki Milano mums dar toli. Italijos mados sostinė kalėdinėms eglėms šįmet išleido 2 milijonus eurų. Pavarė, ir ką tu tiems milaniečiams padarysi! Vis tik derėtų patikslinti: turtingo miesto savivaldybė neišleido nieko. Pinigus eglei sunešė privatūs mecenatai, verslas. Todėl: jeigu kitąmet Kauno eglės biudžetas sieks milijoną eurų, stebėtis nereikėtų. Kas ten žino, kalėdinio džiaugsmo sponsoriumi galimai taps, pavyzdžiui, „Viciunai Group“. Tai jau būtų tikra kalėdinė pasaka! Ar ne?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)