„Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro“ - dvidešimt metų kiekvieną minėtiną nacionalinę sukaktį lydi šios daina virtę Justino Marcinkevičiaus eiles kaip politinio pasipriešinimo, Laisvės ir Nepriklausomybės simbolis.
Nida Vasiliauskaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

Būtent jas kažkada pasirinko Eurika Masytė, būtent jos ir prigijo, nes daugybei žmonių intuityviai atrodė (tebeatrodo?) adekvačiai nusakančiomis jų kolektyvinę būseną. Niekas jos - nei dainos, nei būsenos - viešai neanalizavo: nebūta poreikio, juk „viskas čia aišku", artima, sava, suprantama. Taip labai, kad pats klausimas „Bet kodėl?" skamba tarsi kokia į tą Laisvę besikėsinanti šventvagystė. Ir tai - geriausias argumentas, kad dainos analizė tuo pačiu yra ir analizė joje figūruojančių sąvokų - „laisvės", „Tėvynės" - prasmių paradigminio Lietuvio (tai jis dainoje kalbina Tėvynę) sąmonėje: štai ko jis tada norėjo (tebenori?), štai kaip jis tada matė (tebemato?) tuos dalykus.

Pradėkime nuo trivialaus pastebėjimo, jog metaforos tekste nebūna „šiaip sau": kokios jos, kodėl tokios yra svarbu, tai būdas perteikti turinį; net jei autoriui jos ateina į galvą „netyčia", net jei klausytojas apie jas „negalvoja", jų semantinis krūvis ir ryšys su transliuojančiais-priimančiais subjektais niekur nedingsta. Jei ryšys būtų netikėtas - metaforas sėjantis tekstas neprigytų, jei keistas - stebėtųsi ir reikalautų egzegezės, jei nepriimtinas - atmestų.

Taigi, su kuo šis himnas Laisvei lygina Laisvę? Su... smaugimu, mirtimi ir naktimi, kuriuos, savo ruožtu, apibrėžia pozityviai, kaip trokštamą būklę: Lietuvis čia kreipiasi į Tėvynę, melsdamas jį mirtinai uždusinti izoliacijoje (Tai uždaryk, mane, Tėvyne, savyje, kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, taip, kaip uždaro vakarą naktis), ką supranta kaip... išlaisvinimą, mat himnas brėžia Tėvynės-Laisvės paralelę, net ekvivalenciją: Laisvė yra Tėvynė (O tu [Tėvyne] man atsakai: „Aš tavo laisvė").

Sutapatinimą galima interpretuoti įvairiai. Pvz., a) Laisvė (ne šalis, ne valstybė, ne žemė, ne bendruomenė...) yra tikroji Tėvynė; b) Tėvynė (šita konkreti vieta ir sociumo forma) yra vienintelė tavo laisvė: paklusk, prisitaikyk ir liausiesi jautęs prievartą; c) Tėvynė (šalis, sociumas, žemė...) - viskas, ko tau reikia; d) laisvas gali būti tik Tėvynėje; e) Tėvynė yra ten, kur jautiesi laisvas...

Galbūt tada Laisvė neapibrėžiama per uždusimą, o Tėvynė nedusina, galbūt cituotas eilutes galima suprasti taip: Lietuvis yra pavargęs, nusivylęs (Aš jau nepakeliu minčių apie tave... Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs), todėl nori mirti, tačiau Tėvynė atmeta jo desperatišką prašymą („Stovėk, kaip stovi laisvė", ne, aš tavo laisvė, todėl neuždarysiu)? Tačiau kiti žodžiai, dialogo struktūra, akcentai, melodija ir  pragmatinis kontekstas tokią interpretaciją atmeta. „Ne" čia nėra. Pokalbis konstruojamas ne kaip diskusija ar pamokslas, o kaip raudančio redukuoto anonimo (jis turi simbolizuoti „bet kurį iš mūsų") įsiliejimas į „atsakančią" substanciją (inkliuzyvią kolektyvinę visuotinybę), kaip subjektyvybės praradimas (kas ir yra mirtis).

Dar daugiau, tai, ką atsako Tėvynė - santykinai visai nesvarbu. Kur kas svarbiau, ko - kartodamas, perfrazuodamas, išrasdamas vis naujas metaforas - meldžia jos „narys". Tėvynės atsakymas trumpas, paprastas, neišplėtotas ir neįstringantis. Invokacijos retorinis krūvis kur kas didesnis: galime lažintis, kad apklausę Lietuvos gyventojus, koks šios dainos fragmentas labiausiai įstrigo jiems į galvas, ką jie geriausiai prisimena, sulauktume „Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje", o ne „Aš tavo laisvė".

Arba įsivaizduokim kitaip perskirstytą tą patį tekstą. Žmogus meldžia (Tai uždaryk mane...), Tėvynė (ironiškai) perklausia: „Kaip giesmę gerklėje mirtis? Ne, aš tavo laisvė". Tada viskas būtų paprasčiau, būtų galima interpretuoti net kaip antinacionalistinį situacijos „išrišimą", kaip revoliuciją.

Dabar, tuo tarpu, žodžiai „kaip giesmę gerklėje" priklauso ne Tėvynei, o žmogui, ir šitas žmogus mąsto tikrai įdomiai: jis suicidiškai prašo mirties Tėvynėje, tačiau tuo pačiu šito „nemato" (o ar daug kas iš šimtų tūkstančių balsų, nuoširdžiai dainavusių šitą dainą, tą pastebėjo?) ir mano, kad prašo gyvenimo - kurį pats valingai konstruoja kaip mirtį (ne todėl, kad tikrai nori mirti, o todėl, kad tik taip - sadomazochistiškai niūriai, dusdamas ir dusindamas kitus - temoka gyventi).

Toks Laisvės-Tėvynės kaip mirtinai smaugiančio „uždarymo", matomo kaip laisvė tik todėl, jog užsidarome patys (nors kartu deleguojame iniciatyvą Didžiajam Kitam - „Tu uždaryk, nes aš mažas ir silpnas", ne „Aš užsidarau, nes taip nusprendžiau"), tropas kai ką paaiškintų mūsų lietuviškame čia ir dabar. Na, kad ir tragikomišką akciją „Apginkime Bastiliją" (i.e. kalėjimą: kalėjime mes norime ir būt!) prie Prancūzijos ambasados (ne Naujoji Kairė jaunųjų krikščionių demokratų vertybes prilyginti Bastilijai sugalvojo, ne, jie patys taip); tos akcijos dvasia šeštadienį Lietuvos vardu keliavo Kauno gatvėmis. Net dingtelėjo mintis: ar Prancūzijos himnas Lietuvoje dar nėra nelegalus?

Ačiū, bet aš nenoriu Tėvynės, kuri „uždaro savyje" ir nutildo „kaip mirtis". Laisvę (o ir Tėvynę) suprantu KITAIP. 

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (128)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (76)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (9)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (124)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Aprangos kodas: žmonės, kuriems galioja „švaraus stalo“ etiketas biure

Penktadienį DELFI Stilius lankėsi vienoje didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ . Tik...

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (29)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

D. Adomaitis apsisprendė: rungtynėse su Latvija žaidėjų netausos favoritai – lietuviai

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis šeštadienio vakaro kontrolinėms...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (88)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

9 drabužius gadinantys įpročiai, apie kuriuos nepagalvojote

Nepriklausomai nuo to, ar renkatės naujus garderobo elementus paprasčiausioje, ar itin prabangioje...