Kažkada, beveik prieš keletą metų, konservatyvūs intelektualai ir politiniai veikėjai, bendraudami su publika, prakalbo apie... šėtoną ir jo planus „sužlugdyti lietuvius“. Tąkart ne vienas kolega pasitrynė akis tardamas sau, jog minėtiems asmenims išsilavinimas tikrai neleistų panašių tezių skelbti rimtais veidais – ne, jie tik mėgina „užkabinti“ masinę auditoriją populiariai pajuokaudami (pagal savąjį populiarumo ir humoro supratimą).
Nida Vasiliauskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ir dar pagalvojo, kad „šėtonas“ filosofinės politikos refleksijos (kurią žadėjo diskusija apie „Politiką ir velnią“; pavadinimas, beje, vertas TV šokių maratono, bet juk intelektualai kartais nevengia ir tokio formato) perspektyvoje, žinoma, tėra metafora (ne pati išradingiausia, švelniai tariant, bet gal idėja ir buvo „ne vietoje“ provokuoti atavistiniu žodynu, pagal geriausias postmodernybės taisykles?). Tiek ten ir to įvykio.

Šiandien jį – pasimiršusį ir įdomų turbūt tik šėtono planus „demaskavusių“ intelektualų kolegoms bei studentams – vėl priminė dar vieno akademinės bendruomenės nario vieša paskaita „Katalikybė kaip politika“, sutelkusi jos pasiklausyti valdančios konservatorių partijos atstovus ir LKB hierarchus. Katalikybė, pasak (neabejotinai Dievo įkvėpto) prelegento, negalinti likti politinių procesų nuošalėje (taigi, negalinti paisyti Konstitucijos) – ji esanti ne kas kita, kaip politinė kova su Priešu, o šis yra ne kas kita, kaip (atspėjote!) velnias.

Katalikybė ne vien trokšta labai realiai išgelbėti mus nuo velnio, bet, šioje versijoje, nedviprasmiškai reiškia valią atsiauginti politinius bicepsus ir imtis gelbėjimo veiksmų „ugnimi ir kalaviju“, pajungdama sau visą teisinį-valstybinį instrumentarijų. Tokiai Bažnyčiai visiškai neįdomu, ką apie šitą jos kilnią misiją mano kitatikiai ir netikintieji – išgelbės ir viskas.
Nida Vasiliauskaitė

Be jokių metaforų (na, nebūtinai su kanopomis ir ragais, bet „tikras subjektas“, o ne koks abstraktus blogio simbolis). Kur baigiasi Bažnyčia ir prasideda kiti tikėjimai ar netikėjimai, o taip pat sekuliari konstituciškai apibrėžta valstybė – prasideda... velnio valdos: „[...] akivaizdu, kad krikščionybės ir katalikybės esmė yra kovinė, tai labai karingas tikėjimas, tai dvasinė kova, kuri kovojama dviejuose lygmenyse: su nuodėme ir savo nuodėmingumu žmogus kovoja savo viduje, o su velniu krikščionys kovoja išorėje, pasaulyje, tarp kitų žmonių“ (velnio apsėstųjų – pabaikime sakinį).

Katalikybė ne vien trokšta labai realiai išgelbėti mus nuo velnio (tai dar būtų nieko – tegul sau gelbsti maldomis, prozelitizmu ir patraukliu asmeniniu pavyzdžiu), bet, šioje versijoje, nedviprasmiškai reiškia valią atsiauginti politinius bicepsus ir imtis gelbėjimo veiksmų „ugnimi ir kalaviju“, pajungdama sau visą teisinį-valstybinį instrumentarijų (compelle intrare, „priversk įeiti [netikėlį Dievo karalystėn]“ – IV a sakė Šv. Augustinas: jei gražūs įtikinėjimai „atsiversti“ nepadės, imkis kardo, t.y. galutinio, fizinio-politinio, argumento). Tokiai Bažnyčiai visiškai neįdomu, ką apie šitą jos kilnią misiją mano kitatikiai ir netikintieji – išgelbės ir viskas. Mat žino geriau. Ir jaučiasi atsakinga už mus, silpnus mažus kvailučius „velnio sekėjus“ – kaip gi ji galėtų aveles klaidžioti tamsybėse palikti? Dar sąžinė užgraužtų. (O kad avelės svetimos arba išvis ne avelės, tai į tokias smulkmenas ir dėmesio kreipti neverta.)

Pumpurai-užuominos, užmegzti dar anų kvazikomiškų diskusijų apie politiką ir velnią, netruko sukrauti ir praskleisti žiedus: šou-filosofijos-politikos-religijos lydinai, Dievo ir Velnio vardu bejuokaujantys ir beprovokuojantys, deja, yra pakankamai rimtas simptomas, jog politinės valdžios siekia pats gryniausias religinis fundamentalizmas ir ieško legitimacijos ne vien Petro Gražulio aplinkoje.
Nida Vasiliauskaitė

Precedentų daugiau nei pakankamai – tereikia prisiminti geriausias krikščioniškųjų šimtmečių tradicijas. O ir naujesnių yra – neveltui šiame kontekste cituojamas būtent Carlas Schmittas, nacionalsocializmo ideologas, svarbiausias Reicho juristas ir filosofas, entuziastingai gynęs Adolfo Hitlerio teisę žudyti politinius oponentus ir Vokietijos teisę plėsti savo „gyvybinę erdvę“ bei „apsivalyti nuo žydų“, o post mortem tapęs neokonservatorių Patriarchu.

Tad klausimas, kaip neokoniškosios katalikybės atmainos šalininkai, politiškai laimėję, pasielgtų su velnio apniktais ir gelbėtis nepanorusiais savo bendrapiliečiais, šiame kontekste tėra grynai praktinis – viską pasako tai, kaip jie įvardijami-apibrėžiami (negąsdinu, tik siūlau prasikrapštyti ausis – kad vėliau neprireiktų dairytis aplink nesusivokiančiais žvilgsniais ir pavėluotai stebėtis à la „Kaip čia taip?? Balsavome už tokius gerus, tokius dievotus žmones...“).

Pumpurai-užuominos, užmegzti dar anų kvazikomiškų diskusijų apie politiką ir velnią, netruko sukrauti ir praskleisti žiedus: šou-filosofijos-politikos-religijos lydinai, Dievo ir Velnio vardu bejuokaujantys ir beprovokuojantys, deja, yra pakankamai rimtas simptomas, jog politinės valdžios siekia pats gryniausias religinis fundamentalizmas ir ieško legitimacijos ne vien Petro Gražulio aplinkoje: „mažutėliams“ kalbėti nepakanka – nesolidu, nelabai efektyvu, o ir ambicijų toks elektoratas neglosto. Tad „kietą ranką“ reikia padoriai pridengti lojalių intelektualų nertais mezginiais – tokia ir yra jų funkcija.

Labiausiai ne vietoje būtų dabar sušukti apie varžomą žodžio laisvę (neabejoju, kad kaip tik tokių sušukimų – ypač toje pusėje, kuri visokeriopą laisvę automatiškai sieja su moraline degradacija – bus): esą laisvoje šalyje krikščionys gali kalbėti apie velnią ir rinkti nuo jo apginti pasiryžusius politikus kiek tik patinka. Taip, gali – bet tiktai tol, kol netikinčio ar kitatikio kaimyno nesirengia politiškai pažymėti kaip velnio įgaliotinio (ir, kitas žingsnis, sutvarkyti – nes negi paliksime velnią šalia mūsų ir mūsų vaikų?).

Jei diskusijos apie velnią katalikybėje ir politikoje tebūtų (para)akademiniai žaidimai, arba jei Carlo Schmitto tekstams apmąstyti būtų surengta mokslinė konferencija – politinės problemos nebūtų (atvirkščiai, ji atsirastų, jei staiga politiniai veikėjai įsikištų mėgindami koreguoti tokių žaidimų eigą ar tematiką, pvz., jei pamėgintų uždrausti skaityti politiškai nekorektiško Schmitto darbus ar rašyti mokslinius straipsnius apie jį).

Tačiau ji yra (ir nemenka), nes pakanka ženklų, rodančių, kad politinę valdžią turintys ar jos siekiantys asmenys Schmittą skaito kaip direktyvą veikti, o juo ir jį pristatinėjančiais intelektualais mėgina legitimuoti savo labai realų politinį projektą – tokį fantastišką („išgelbėti valstybę ir pasaulį nuo velnio“), kad norisi tik nusišaipius mostelėti ranka („Na ką jūs! Argi čia rimtai! Baikit...“), bet dėl to tiems asmenims ne mažiau aktualų ir tikrą (ne pramogauti ir ne edukaciniais sumetimais politinės partijos lyderiai ir Bažnyčios hierarchai renkasi draugėn pasiklausyti tokių paskaitų ir diskusijų – irgi, baikit...).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (24)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

A. Tapinas. Mūsų gėda tarp intrigantų ir impotentų (134)

Penktadienį Vilniaus oro uoste vėl nusileidus pirmajam lėktuvui, viešoje diskusijoje pasigirdo...

Tyrėjų akiratyje – kredito unijos, kurios be klientų žinios pervedinėjo pinigus (5)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) tiriamos kredito unijos „Baltija“ ir Namų...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (6)

Planas rekonstruoti„ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Isteriją Vokietijoje sukėlusios JAV sankcijos Rusijai – gera proga nulipti nuo Maskvos vamzdžio? (140)

Vokietijoje netyla prieštaringos diskusijos dėl naujųjų JAV sankcijų Rusijai. Kairiojo sparno...

V. Adamkus: tokia ES nebegalės egzistuoti (128)

Keista stebėti, kaip kai kurie ES šalių lyderiai perima Vladimiro Putino retoriką ar net gina...

Gyvybę išgelbėjęs stebuklas Šiauliuose: praeivis sugavo pro langą krentančią mergaitę (35)

Šiauliuose pirmadienis prasidėjo dramatiškai – pro vieno bendrabučio langą iškrito mažametė...

Saldžių mandarinų galite užsiauginti tiesiog ant palangės

Kvapnūs, sultingi, saldūs mandarinai Lietuvoje „auga“ ne tik parduotuvėse… Jų derliaus...

Prakalbo apie svarbiausią jaunimo bruožą: po Antrojo pasaulinio karo tokie žmonės buvo engiami (3)

Didelis greitis, staigūs manevrai ir įspūdingos figūros ore – Lietuvoje sparčiai populiarėja...