Kalbant apie šios šalies ekonomiką atkreipiamas dėmesys į nedidelius žemės išteklius, daugiau nei 60 proc. jos BVP sukuriama paslaugų sektoriuje, stipri akcijų birža, gerai išplėtotos finansinio sektoriaus paslaugos. Šalis pasižymi diversifikuota pramone: svarbūs biomedicinos, chemijos, naftos perdirbimo sektoriai. Ūkio raida remiasi talentų pritraukimu, investicijomis ir aukštosiomis technologijomis. Turbūt nemažą dalį ekonomikos apibūdinimų galėtume pritaikyti ir Lietuvai. Nors akivaizdu, jog yra nemažai kur stengtis, jau dabar pasiekimais informacinių technologijų srityje Lietuva sparčiai žengia Singapūro keliu.
Neretai pamirštami Lietuvos proveržiai IT srityje, kuriais galėtume pasigirti:
- tankiausias viešo interneto prieigos centrų tinklas Europos Sąjungoje (ES);
- pagal mobiliųjų telefonų skvarbą Lietuva yra antroje vietoje ES;
- greičiausias duomenų perdavimas internetu pasaulyje (upload speed; pagal Oksfordo Universiteto studiją);
- ketvirta vieta pasaulyje pagal interneto kokybę (pagal Oksfordo universiteto studiją);
- itin platus belaidžio interneto prieigos tinklas – 3 700 (wireless internet access points);
- daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų skaito laikraščius internete, tai yra beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis;
- 92 proc. visų bankinių operacijų yra atliekama elektroniniais kanalais;
- 95 proc. Lietuvos įmonių turi tiesioginį priėjimą ir naudojasi internetu;
- mokesčiai deklaruojami internetu – 83 proc. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų, 87 proc. PVM deklaracijų;
- viešajame sektoriuje sparčiai diegiami e-projektai (e-visuomenė, e-vyriausybė, e-sveikata, e-mokykla, e-policija, e-parašas);
- daugiau kaip 3 mlrd. Lt ES lėšų 2007-2013 metais skiriama verslo sąlygų gerinimui, inovacijų ir technologijų plėtrai.
Reikia pripažinti, kad Lietuva turi reikiamą sudedamųjų dalių derinį pirmauti ar bent jau siekti IT lyderystės regione. Tiesa, tai nėra vienintelė sritis, kur Lietuva turi aiškius privalumus ir galėtų kažkada lygiuotis į Azijos tigrą. Žinoma, kol kas negalime pasigirti Singapūro pasiekimais pritraukti 3 tūkst. tarptautinių kompanijų, tačiau sąlygos orientuotis į panašius rezultatus išties nėra blogos.
Mūsų stiprybės:
Stabilumas. Lietuvos narystė NATO, ES ir PPO suteikia ekonominei, politinei ir socialinei šalies aplinkai stabilumą, taigi ir papildomų verslo plėtros galimybių;
Infrastruktūra. Lietuva yra kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų rinkų (atitinkamai 250 mln. ir 340 mln. gyventojų); Pagrindiniai Lietuvos infrastruktūros tinklai pripažįstami vienais geriausių regione;
Geografinė padėtis. Šalies strateginė geografinė padėtis tarp ES ir NVS palanki verslo plėtrai. Lietuva suvokiama kaip tiltas tarp ES ir NVS;
Paslaugos. Paslaugų projektai sudaro daugiau kaip pusę tarptautinių investicinių projektų Lietuvoje;
Verslo aplinka. Išskirtinis valdžios dėmesys investicijoms ir tiesioginis bendravimas su potencialiais investuotojais;
Mokesčių lengvatos. Lietuvoje veikia dvi Laisvosios ekonominės zonos, šeši pramoniniai parkai, kuriuose investuotojams gali būti taikomos įvairios lengvatos.
Pripažinimas. Lietuvos patrauklumą investicijoms įrodo Lietuvoje jau veikiančios pasaulyje gerai žinomos tarptautinės įmonės („Barclays“, „Siemens“, „TeliaSonera“, „Philip Morris“, IKEA, IBM, „Microsoft“, „Mars“, „Kraft Food International“, DSV ir kt.).
ES parama. 2007-2013 m. skiriama 23,4 mlrd. Lt struktūrinės paramos. 17 proc. šaliai skirtos Europos regioninės plėtros fondo paramos bus investuota į verslo sąlygų gerinimą, inovacijų ir technologijų plėtrą;
Transporto centras. ES vartai į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą ir NVS šalių vartai į ES – du iš 10 prioritetinių Europos tranzito koridorių yra Lietuvoje.
Itin konkurencinga sąnaudų aplinka. Lietuvoje energetinių resursų, nekilnojamo turto nuomos kainos, išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, yra konkurencingos.
Kurlink juda Singapūras?
- Aukštos pridėtinės vertės kūrimu paremta pramonė ir finansinių paslaugų sektorius įvardijami kaip pagrindiniai ekonomikos varikliai;
- Prioritetai teikiami medicinos, biochemijos, biotechnologijų sektoriams; stengiamasi toliau skatinti aukštos pridėtinės vertės sritis;
- Skatinama konkurencija atveriant rinką finansinių paslaugų, telekomunikacijų, energijos gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose;
- Didelės investicijos plėtojant infrastruktūrą, finansuojant mokslinius tyrimus, stengiamasi išauginti aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus;
- Viešojo sektoriaus perkamoji galia išnaudojama skatinant aukštųjų technologijų plėtrą ir remiant vietines kompanijas;
- Agresyvi kampanija pritraukiant aukštos kvalifikacijos darbo jėgą iš Kinijos ir Pietų Azijos, taip pat iš Japonijos, Pietų Korėjos ir Vakarų šalių;
Ko mums trūksta?
Šalia nemažų tiesioginių užsienio investicijų ir sustiprintos kapitalo bazės, Lietuvai trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų su stipriu taikomųjų žinių kapitalu. Situaciją apsunkina ir didelis darbo jėgos bei protų nutekėjimas į užsienio valstybes. Malaizija neseniai įvardijo savo pagrindinį tikslą – padvigubinti BVP, tenkantį vienam gyventojui, o svarbiausia priemone šiam tikslui pasiekti įvardijamas siekis padvigubinti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų skaičių šalyje.
Profesionalių ir kompetentingų darbuotojų visuma yra pagrindinis kelias į kūrybingą, inovatyvią, konkurencingą ir aukštos gyvenimo kokybės visuomenę. Japonija, Pietų Korėja, Honkongas Taivanis ir Singapūras yra geri pavyzdžiai šalių, kurios, turėdamos ribotus natūralius žemės išteklius, sugebėjo perorientuoti ir išvystyti ekonomiką pasinaudodamos kūrybiniu žmogiškuoju resursu. Ekonomistai vis dažniau atkreipia dėmesį, jog 21 amžiaus aršiausia konkurencija nusimato ne dėl piniginio kapitalo ar žemės išteklių, bet dėl talento. Laimėtoja, bus ta šalis, kuri pritrauks ir išlaikys daugiausia kvalifikuotų aukščiausios kategorijos darbuotojų.
Namų darbų, be abejo, yra nemažai – žmogiškojo kapitalo plėtojimas, švietimas, skaidrumas, inovacijos. Tačiau šiandieniniai pasiekimai informacinių technologijų srityje ar Lietuvos kompanijų sėkmės istorijos biotechnologijų ar mobiliųjų technologijų srityse jau verčia susimąstyti, kad esame toli nuo „bulvių šalies“ identiteto. Singapūras galbūt dar toli ir mokslas bei darbo kultūra gerokai skiriasi, tačiau mūsų potencialas investicijų ir aukštųjų technologijų sektoriuje perša ambiciją ir provokuojantį klausimą, kodėl negalėtume pakartoti šios sėkmės istorijos Lietuvoje?