Apie propagandą ir informacinius karus pastaraisiais metais kalbama ir rašoma labai daug, tačiau dažnai antrame plane lieka vienas esminių šios problemos klausimų – kaip kovoti su priešiška propaganda? Sutarimas, kad tai daryti reikia yra, tačiau egzistuoja skirtingi matymai, kokiomis priemonėmis ši kova turėtų būti vykdoma.
© Reuters-Scanpix

Viena stovykla laikosi pozicijos, jog būtina riboti prieinamumą prie propagandai skleisti naudojamų kanalų, t.y. pirmiausia naudoti valstybės galios mechanizmą siekiant pažaboti priešiškų valstybių informacinį veikimą. Kita stovykla atšauna, jog tai pasenęs, Šaltojo karo laikų mąstymas, o XXI a. informacinių technologijų pasaulyje bet kokie ribojimai gali būti nesunkiai apeinami. Todėl valstybė neturi pakankamų galios instrumentų atremti šimtamilijoninį biudžetą turinčios Kremliaus propagandos mašinos veikimą, o geriausias būdas kovoti su dezinformacija – tai piliečių kritinio mąstymo lavinimas.

Pripažindami, jog informacinio veikimo iš išorės grėsmė Lietuvoje yra padidinta, kovą su propagandą suvokiame kaip kompleksinę, kelių lygmenų veikimo strategiją. Ji turėtų apimti tiek reagavimą į pačius „įžūliausius“ propagandinius pranešimus, tiek piliečių informacinio lavinimo iniciatyvas, tiek bendrai Lietuvos gyventojų socioekonominės padėties gerinimą.

Tiesioginė kontrpropaganda – strateginė komunikacija

Rusijai suintensyvinus savo informacinį veikimą, nukreiptą prieš Vakarų valstybes, Europos Sąjungą ir ypač NATO buvo imtasi naujų iniciatyvų kovojant su viešojoje erdvėje kuriamais mitais.

Vis didesnis dėmesys skiriamas strateginei komunikacijai, kurios pagrindinis tikslas – padėti paaiškinti priimamus sprendimus bei vykdomą politiką. Kremliaus propagandai nuolat transliuojant iškraipytą informaciją, strateginės komunikacijos reikšmė tampa vis didesnė. Pavyzdžiui, NATO strateginę komunikaciją laiko „integralia pastangų, siekiant Aljanso politinių ir karinių tikslų, dalimi“.
Rusija kuria ir viešojoje erdvėje palaiko daug skirtingų mitų apie Aljanso tikslus: nuolat girdime pranešimus, jog „NATO Rusijai yra pažadėjusi nesiplėsti į Rytų Europą ir tą pažadą sulaužė“, „NATO ruošiasi pulti Rusiją“, „NATO provokuoja ginklavimosi varžybas ir Rusija privalo į tai reaguoti“ ir pan. Tokie teiginiai nėra pagrindžiami faktais, o dažniausiai palaikomi kuriama emocija, Vakarų kaip agresyvių įvaizdžio formavimu. Iliustratyvus tiesioginės kontrpropagandos pavyzdys yra NATO puslapyje randamas skyrius „NATO ir Rusijos santykiai: faktai“. Faktų rinkinys padeda lengvai sugriauti kuriamus mitus, o strateginė komunikacija užtikrina jų transliavimą viešaisiais kanalais.

Socioekonominė atskirtis leidžia lengviau įsitvirtinti tokiems Rusijos propagandos mitams, kaip antai „sovietmečiu buvo geriau“, „Lietuva yra žlugusi valstybė ir negeba pasirūpinti savo piliečiais“ ir pan.
V. Keršanskas, L. Kasčiūnas

Tokiu pačiu tikslu praėjusiais metais buvo įkurta laikina, o šiais metais nuolatine patvirtinta Europos Sąjungos Rytų Strateginės komunikacijos grupė (angl. EU East StratCom Task Force). Ji atlieka nuolatinę pagrindinių Rusijos propagandinių kanalų, ypač orientuotų tarptautinei bendruomenei – RT ar „Sputnik“, stebėseną bei reguliariai publikuoja naujienlaiškius, dekonstruojačius išgalvotas ir netikras istorijas. Tokia informacija susitemintai prieinama šios grupės puslapyje.

Daug dėmesio strateginei komunikacijai pastaraisiais metais skiria Užsienio reikalų ministerija, kurioje buvo įsteigta strateginės komunikacijos grupė (URM Stratcom). Ši grupė ypač aktyvi socialiniame tinkle „Twitter“, kuriame nuolatos komentuoja Rusijos dezinformaciją ir propagandą, taip pat pradėjo leisti naujienlaiškį anglų kalba „Lithuanian Diplomatic Playbook“. Kadangi didelė Kremliaus propagandos dalis nukreipta į Vakarų Europos valstybes, šios iniciatyvos svarbios siekiant išsklaidyti Rusijos sukuriamus mitus ir transliuoti Lietuvos požiūrį.

Veiksmingi skiepai nuo propagandos poveikio

Dauguma pastaraisiais metais publikuotų studijų apie informacinius karus prieina bendros išvados – veiksmingiausia priemonė nuo propagandos poveikio yra piliečių kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo ugdymas. Jo esminis tikslas dvejopas: viena vertus, ugdomi kritinio mąstymo ir analitiniai gebėjimai, leidžiantys savarankiškai atsirinkti žmogų supantį informacinį srautą. Kita vertus, siekiama supažindinti su pagrindinėmis žiniasklaidos „vartojimo“ taisyklėmis, interneto grėsmėmis, propagandos technikomis ir pan.

Informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje pastaruosius 10 metų pagrinde vykdo švietimo (ministerijos, centrai, nevyriausybinės organizacijos) bei informacijos įstaigos (bibliotekos, kt.). Dalis tokių naujausių projektų, skirtų mokytojams, tačiau nepaisant anksčiau inicijuotų ar laikinai veikusių informacinio raštingumo programų, tokio pobūdžio disciplina iki šiol neįsitvirtina Lietuvos švietimo sistemoje. Todėl tikslinga būtų bendraujant įvairioms institucijoms parengti Informacinio raštingumo ugdymo koncepciją, kurioje į šį klausimą ir jo įgyvendinimą būtų pažvelgta strategiškai.

Antroji „vakcina“ apima platesnį pilietinį ir patriotinį ugdymą. Nors būta ir iki tol, po Rusijos intervencijos Ukrainoje padaugėjo tokio pobūdžio projektų konkursus pastaraisiais metais skelbiančių institucijų – Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Kultūros ministerijos, taip pat Spaudos, televizijos, radijo rėmimo fondas, Lietuvos Kultūros taryba. Stokojant veiklų koordinavimo pastebima tikslus ir priemones dubliuojančių projektų, analogiškai reikalingas strateginis centralizuotas požiūris į tokių veiklų įgyvendinimą.

Kryptingo pilietinio ir patriotinio ugdymo pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje išvystyta istorinės atminties politika apima ne tik šviečiamųjų vadovėlių ir akademinių knygų leidybą, bet ir kino industriją ar net pramoginių stalo žaidimų kūrimą (pvz. stalo žaidimas „Kolejka“ (liet. Eilė) simuliuoja socialistinės Lenkijos ekonominį „deficitinį“ gyvenimą).

Socialinė ir ekonominė atskirtis – terpė propagandai įsitvirtinti

Kaip parodė sociologinis dr. Mažvydo Jastramskio tyrimas, atliktas analizuojant Rytų Europos studijų centro užsakytą ir „Baltijos tyrimų“ atliktą tautinių bendrijų apklausą, ekonominėje atskirtyje gyvenantys lenkai ir rusai Rusiją yra linkę vertinti gerokai pozityviau nei jų tautiečiai, uždirbantys gausiau. Todėl panašu, kad socioekonominė atskirtis leidžia lengviau įsitvirtinti tokiems Rusijos propagandos mitams, kaip antai „sovietmečiu buvo geriau“, „Lietuva yra žlugusi valstybė ir negeba pasirūpinti savo piliečiais“ ir pan.

Hibridinių grėsmių kontekste, toks lokalizuotas prorusiškos mąstysenos elementas reikalauja išskirtinio dėmesio. Ukrainos pamokos rodo, jog vietinių gyventojų parama (kuri gali būti išreikšta ir pasyvumu bei nesipriešinimu) leidžia per trumpą laiką sėkmingai įtvirtinti hibridiniais manevrais įvestus „žaliuosius žmogeliukus“. Tai svarbus argumentas svarstant Lietuvos regioninės politikos prioritetus, į jų priekį iškeliant poreikį išskirtinį dėmesį skirti tautinių bendrijų gausiai apgyvendintiems regionams.

Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“ (sutarties Nr. REP-5/2015).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (1)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (22)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (36)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (1)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (11)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (87)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (477)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (18)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (2)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...