Rusijoje jau ne vienerius metus atliekamos nuomonių apklausos bei įvairūs tyrimai, kurių metu tiriamos Rusijos gyventojų geopolitinės nuostatos: kaip rusai vertina savo šalies draugus bei priešus.

Lietuviai ne sykį minėti tokiose apklausose, mat jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva, kartu su kitomis Baltijos valstybėmis bei Ukraina, Gruzija bei JAV patenka į priešiškų valstybių penketukus.

Tokie rezultatai neturėtų stebinti, mat, Rusijos visuomenės informavimo priemonėse Baltijos šalys itin dažnai pristatomos kaip priešiškos Rusijai bei rusakalbiams. Esą čia vėl atgimsta fašizmas, o tautinės mažumos yra engiamos ar net persekiojamos. Būtent todėl Rusijoje neretai pasigirsta raginimųginti rusakalbių teises Baltijos šalyse ginti visomis įmanomomis priemonėmis.

Beje, panaši informacija apie neva pažeidžiamas lenkų tautinės mažumos teises Lietuvoje, pasirodo ir Lenkijoje, o ypač sunkią vietos lenkų padėtį stengiasi pabrėžti Valdemaro Tomaševskio vadovaujama Lietuvos Lenkų rinkimų akcija – Krikščionių šeimų sąjunga.

Tačiau pačių tautinių mažumų atstovų dažniausiai niekas neklausia. O ką apie savo istorines tėvynes mano patys Lietuvos rusai, lenkai bei kitos tautinės mažumos, kurias, anot Lietuvos Valstybės saugumo departamento ataskaitų, itin stengiasi paveikti Rusijos propagandistai?

DELFI jau skelbė apie Rytų Europos studijų centro užsakymų atliktą apklausą bei analizavo apklausos dalyvių nuomones keliais esminiais klausimais apie pasiryžimą ginti Lietuvą. Vos kelių klausimų bei apklausos rezultatų aptarimas sukėlė nemažai diskusijų bei vertinimų.

Apklausa rodo ir propagandos poveikį

Vis dėlto būtina pabrėžti, kad išsami apklausa parodė ir iki šiol neskelbtų, tačiau ypač svarbių detalių apie Lietuvos tautinių mažumų nuotaikas, galimą Kremliaus propagandos poveikį bei jo priežastis. Apklausos rezultatus analizavęs politologas teigia pastebėjęs ir iki šiol viešumoje dažnai ignoruojamus veiksnius.

„Atskira tautinių mažumų apklausa suteikia galimybę su didesne imtimi, taigi reprezentatyvesniais duomenimis palyginti Lietuvos tautinių grupių požiūrį į Rusiją, potencialų paveikumą propagandai“, – sakė Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Mažvydas Jastramskis

Rytų Europos studijų centro užsakymu tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausė 500 lenkų, rusų ir kitų nelietuvių tautybių asmenis, kurių amžius siekė nuo 18 iki 74 metų.

Apklausa vykdyta 5 savivaldybėse – Vilniaus, Vilniaus rajono, Visagino, Šalčininkų ir Klaipėdos, kuriose daugiausiai nelietuvių tautybės gyventojų. Apklausa vykdyta 2016 metų birželio 27-ą – liepos 12-ą dienomis.

Anot bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktoriaus pavaduotojo Romo Mačiūno, tokie pasirinkti kriterijai yra bene objektyviausias būdas ištirti tautinių mažumų nuomonę, mat minėtose savivaldybėse gyvena apie 90 proc. nelietuvių tautybės gyventojai. Tokios imties tyrimo rezultatų paklaida yra ne didesnė, nei +- 4,38 proc.

„Nors panašių apklausų būta ir anksčiau, bet dabar pasirinkta imtis – 500 apklaustų žmonių leidžia objektyviau sužinoti rezultatus, nei atliekant tyrimą, kai apklausiami tiesiog bendra grupė – apie 13 ar 14 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų“, – sakė R. Mačiūnas.

Didesnę dalį (55 proc.) respondentų sudarė moterys, daugiausiai apklaustųjų buvo 50-74 metų amžiaus kategorijoje. 46 proc. apklaustųjų buvo lenkų tautybės, 35 proc. – rusų, 8 proc.– baltarusių, 6 proc. – ukrainiečių, 2 proc.- žydų ir 3 proc. kitų tautybių asmenys. Dauguma respondentų (83 proc.) yra gimę Lietuvoje.

Mažumos palaiko Rusiją ir V. Putiną

Pasak M. Jastramskio, šis darbas tarsi pakartoja tai, kas jau žinota anksčiau – tautinės mažumos (tiek rusai, tiek lenkai) yra linkusios į Rusiją, jos lyderį, santykius su šia valstybe žvelgti palankiau, negu bendra Lietuvos populiacija.

Rusų ir lenkų tautinės mažumos į Rusiją žiūri palankiau nei lietuviai – kaip draugišką Lietuvai traktuoja 66,14 procentų rusų ir 63,86 proc. lenkų. Savo ruožtu bendroje Lietuvos gyventojų apklausoje net 71,4 proc. respondentų Rusiją įvertino kaip nedraugišką Lietuvai šalį.

M. Jastramskis pastebi, kad itin palankiai vertinama ir Baltarusija: kad ji draugiška, teigė 88,9 procentai. rusų ir 96,4 proc. lenkų. Šie skaičiai irgi išsiskiria iš bendro visuomenės nuomonės konteksto, nes tik kiek daugiau nei pusė – 55,1 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Baltarusija yra draugiška.

Tiesa, politologas pripažino, kad į visas kitas tyrime nagrinėtas valstybes tautinės mažumos irgi žvelgia pozityviai ir netgi palankiau, nei į Rusiją.

Šiuo aspektu tautinės mažumos nesiskiria nuo visos Lietuvos gyventojų požiūrio. Pavyzdžiui, 24,41 proc. rusų ir 32,53 proc. lenkų mano, kad Rusija yra nedraugiška Lietuvai.

Palyginti, pagal prieš beveik dešimtmetį atliktos „Lietuvos visuomenės geokultūrinių nuostatų“ studijos duomenis, tada 39,7 proc. rusų ir 38,8 proc. lenkų Rusiją laikė nedraugiška valstybe. Jeigu lenkų rodiklis reikšmingai nesumažėjo, rusų mažumoje šis skaičius visgi gali rodyti tam tikras tendencijas.

Pakankamai plačiai paplitęs požiūris į Rusiją kaip draugišką valstybę atitinka tautinių mažumų vertinimus apie Rusijos keliamą pavojų rytinėms ES ir NATO šalims: 15,5 proc. apklausoje dalyvavusių rusų ir 27,8 proc. lenkų teigė manantys, kad Rusijos politika kelia grėsmę.

Palyginimui, net 56,9 proc. rusų visiškai nesutiko arba nesutiko su tuo, kad Rusija kelia grėsmę rytinėms ES ir NATO valstybėms. Nors lenkai šiuo klausimu buvo kiek labiau skeptiški, tačiau tarp jų toks įsitikinimas yra paplitęs (44,5 proc. nesutiko su teiginiu, kad Rusija kelia grėsmę).

Verta pažymėti, kad beveik po 25 proc. lenkų ir rusų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Žinant tai, kad dvi didžiausios Lietuvos tautinės mažumos Rusiją vertina kaip pakankamai draugišką valstybę, esą neturėtų stebinti ir palankus V. Putino vertinimas – 75 proc. apklaustųjų (72 proc. rusų ir 64,6 lenkų proc.) Rusijos prezidentą vertina neutraliai arba geriau.

Toks vertinimas – geresnis, nei prezidentės Dalios Grybauskaitės. Lietuvos prezidentę neigiamai vertina 37,4 proc. rusų ir 44,4 proc. lenkų tautybės apklaustųjų. Labiau neigiami atsiliepimai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Beje, V. Tomaševskį teigiamai vertina beveik 80 proc. lenkų bei 39,6 proc. rusų tautybės apklaustųjų.

Įdomu, kad lenkai Lietuvos prezidentę vertina vidutiniškai prasčiau nei rusai. Anot M. Jastramskio, tai galbūt galima sieti su prezidentės palaikymu 2011 m. priimtoms Švietimo įstatymo pataisoms, numatančioms platesnį lietuvių kalbos mokymąsi tautinių mažumų mokyklose.

Beje, įdomu ir tai, kad JAV prezidento rinkimų varžovus – demokratę Hillary Clinton bei respublikoną Donaldą Trumpą Lietuvos tautinės mažumos vertina priešingai, nei Rusijos propaganda. D. Trumpą liaupsinantis ir abipusių simpatijų susilaukiantis Kremlius nežavi Lietuvos lenkų – D. Trumpą teigiamai vertina vos 15,3 proc., dar mažesnes simpatijas jaučia rusai – vos 9,8 proc., ir nė vienas rusu save įvardijęs apklaustasis neteigė, kad D. Trumpas „labai patinka“.

Dabartinis JAV vadovas Barackas Obama patinka vos 44 proc. apklaustųjų – labiau rusams, nei lenkams.

Kaip veikia Kremliaus propaganda?

Skirtingų lyderių vertinimai gali atrodyti tik kaip nekaltas nuomonių išsiskyrimas. Tačiau, pasak M. Jastramskio, tai, kad V. Putinas vidutiniškai yra vertinamas teigiamai, o B. Obama – neigiamai, gali sukurti prielaidas palankiam Rusijos vadovo ir jo administracijos retorikos priėmimui.

Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad Rusija siekia mažinti pasitikėjimą Lietuvos saugumą garantuojančią NATO, kelia abejones dėl Lietuvos pozicijos užsienio politikoje ir skatina požiūrį, kad būtent Rusija yra JAV ir NATO keliamų įtampų regione auka.

Anot M. Jastramskio, propagandos paveikumas ir sėkmingumas priklauso nuo to, kaip palankiai visuomenėje šie naratyvai yra vertinami. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad Krymas teisėtai tapo Rusijos dalimi: 43,8 proc. greičiau sutiko ar visiškai sutiko, 17,2 proc. atsakė „nei taip, nei ne“, 29,8 proc. greičiau nesutiko ar visiškai nesutiko, dar 9,2 proc. neturėjo nuomonės.

Įdomu tai, kad Kremliui bei propagandiniams kanalams formuojant įvaizdį, jog Krymas išties nebuvo okupuotas bei aneksuotas, o visiškai teisėtai tapo Rusijos dalimi, rusiška žiniasklaida, tautinių mažumų akimis, automatiškai objektyvia netapo.

Rusijos žiniasklaidai nušviečiant tautinių mažumų Lietuvoje padėtį, net 41,3 proc. visiškai ar greičiau nesutiko, kad Rusija išliko objektyvi, 30,6 proc. visiškai ar greičiau sutiko, dar 27,8 proc. neturėjo nuomonės.

Anot M. Jastramskio, apklausa rodo, jog su tam tikromis išimtimis tautinės mažumos yra rusiškų žiniasklaidos priemonių informacinėje erdvėje: rusiški kanalai kasdien arba kelis kartus per savaitę žiūrimi daugiau nei pusės rusų ir lenkų, panaši situacija su radiju ir internetu.

„Visgi verta pastebėti ir tai, kad apie pusę tautinių mažumų bent kelis kartus per savaitę žiūri ir lietuviškus kanalus, o Vakarų šalys tarp tautinių mažumų yra traktuojamos kaip draugiškos Lietuvai“, – pabrėžė M. Jastramskis. Ir atvirkščiai – nežiūrintys rusiškų kanalų Rusiją vertina ne taip palankiai.

Anot analitiko, panašu, kad tautinės mažumos gana pozityviai nusiteikusios visų Lietuvos kaimynių ir svarbių valstybių atžvilgiu. Be to, jeigu vertinti interneto naujienų portalus, tai tautinės mažumos dažniausiai skaito būtent lietuviškus.

Labiausiai palankios Rusijai kontroliuojant kitų veiksnių įtaką yra tautinės mažumos, kurios linksta manyti, kad Sovietų Lietuvoje paprasti žmonės gyveno geriau nei dabar. Kuo prasčiau vertina sovietmetį, tuo Rusijos kaip draugiškos įvertinimo tikimybė mažėja, o tarp respondentų, kurie su tokiu teiginiu nesutinka, yra lygi beveik 50 procentų.

Nustatė, kas svarbiau už tautybę

M. Jastramskis tvirtino, kad apklausoje išryškėjo naujas ir svarbus atradimas – ne prielaida ar kieno nors nuomonė, o tyrimo būdu nustatytas dalykas: galima gana tvirtai teigti, kad tautinės mažumos, vertinant jų nuostatas Rusijos atžvilgiu, nėra visiškai homogeniška grupė. Politologas pabrėžė, kad skirtumai aiškinami ne vien tautybių skirtumais.

„Matome aiškias ir nuoseklias sąsajas tarp sovietmečio vertinimo ir rusiškų kanalų žiūrėjimo iš vienos pusės ir Rusijos, jos politikos adekvatumo, V. Putino vertinimo iš kitos.

Kitaip tariant, nepaisant buvimo rusu ar lenku, rečiau žiūrintys rusiškus kanalus ir prasčiau vertinantys gyvenimą Tarybų Lietuvoje turės didesnę tikimybę Rusiją, jos politiką ir V. Putiną įvertinti prasčiau (nors tokių žmonių apklausoje buvo ir mažiau, jie aiškiai išsiskyrė).

Ir atvirkščiai: daugiau tikėtina, kad rusai ir lenkai, kurie dažniau žiūri rusiškus kanalus ir kuriems būdinga sovietmečio nostalgija, Rusijos atžvilgiu turės itin palankias nuostatas“, – konstatavo M. Jastramskis.

Statistiškai reikšmingas dar ir lietuvių kalbos veiksnys, tačiau jo įtaka labai įdomi: pagal lietuvių kalbos mokėjimą, Rusijos politikos kaip adekvačios vertinimo spėjama tikimybė yra vienoda.

Tačiau tarp tų, kurie lietuvių kalba ir rašo laisvai, daugiau yra neturinčių nuomonės. Gali stebinti tai, jog, anot M. Jastramskio, apklausa parodė, jog amžius nėra reikšmingas veiksnys, mat, vertinant pagal amžiaus kategorijas atsakymai ne itin skiriasi.

Tačiau M. Jastramskis pažymėjo, kad ypač svarbūs yra du esminiai veiksniai: gyvenamoji vieta bei pajamos. Pavyzdžiui, Vilniuje yra didžiausia spėjama tikimybė, kad etninis rusas ar lenkas vertins Rusiją, kaip nedraugišką Lietuvai.

Ši tikimybė reikšmingai sumažėja Vilniaus regione (Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose) ir dar daugiau, beveik iki minimumo sumažėja Klaipėdoje. Be to, Vilnius pasižymi tuo, kad čia yra ir mažiausia tikimybė Rusiją įvertinti kaip draugišką.

Dar ryškiau tai pasimato vertinant pajamas: mažiausiųjų pajamų (iki 800 eurų) gaunantys Rusiją, daugiausiai vertina kaip draugišką Lietuvai – net apie 80 procentų. Didesnių pajamų grupėse šis rodiklis sumažėja.

„Tai labai svarbu – panašu, kad nors bendrame Lietuvos gyventojų pajamos nėra svarbus veiksnys, paaiškinant nuostatas į Rusiją, jis tampa itin reikšmingu tautinių mažumų tarpe.

Ekonominę atskirtį išgyvenantys lenkai ir rusai yra gerokai daugiau linkę Rusiją vertinti palankiai. Mažiau uždirbantys, ne Vilniuje gyvenantys tautinių mažumų atstovai, nepaisant jų tautybės, dažniau pasižymės Rusijai palankiomis nuostatomis“, – pabrėžė M. Jastranskis.

Beje, bendros apklausos metu, kur tautinės mažumos nebuvo išskirtos, šie du veiksniai (vietovė ir pajamos) buvo visiškai nereikšmingi, tačiau išsiskiria apklausus būtent etninius rusus, lenkus ir kitas tautines mažumas.

„Tai kelia gana pagrįstą klausimą, ar neturime problemos su persidengiančiu priežastingumu: galbūt ne tautybė, o tam tikrų regionų (Vilniaus, Šalčininkų rajonai) ekonominės problemos yra dalies tautinių mažumų prorusiškumo priežastis?“, – svarstė politologas.

Jis taip pat pabrėžė, kad vien įprastinė sociologinė apklausa neįgalina atsakyti į esminį klausimą, ar rusiškus kanalus žiūrintys tautinių mažumų atstovai Rusiją (vidutiniškai) vertina palankiau dėl savo informacinių įpročių, ar tokius įpročius turi būtent dėl šio dėl palankumo Rusijai.

Todėl esą būtina imtis naujų tyrimų, nes kol kas „panašu, kad rusiškų kanalų ir kitų Rusijos medijų vartojimas nėra pakankama sąlyga tam, kad respondentas būtų prorusiškas“.

Tiesa, galima teigti ir tai, jog jeigu Kremliaus propagandiniai kanalai yra vieninteliai informacijos šaltiniai, šalia nėra dažno kitų, pavyzdžiui lietuviškų,ypač vakarietiškų žiniasklaidos priemonių vartojimo, tada tikimybė turėti prorusiškas pažiūras didesnis.

„Ir atvirkščiai, mūsų analizė parodė, kad tarp tautinių mažumų Rusijai nepalankios nuostatos kiek daugiau persidengia su lietuviškų kanalų (ypač LRT) žiūrėjimu ir lietuviškų radijo stočių klausymu“, – pabrėžė M. Jastramskis.