K. Girnius. Kodėl valdžia lepina tik pasiturinčiuosius?

 (201)
Kol valdančioji koalicija ginčijasi dėl galimybės kitais metais liepos mėnesį didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 100 litų, Latvijos vyriausybė nesnaudžia: paskelbė pakelsianti MMA iki 360 eurų, taigi, 60 eurų daugiau negu Lietuvos MMA , kuris nuo sausio 1 d. bus 1035 litų arba 300 eurų. Net jei liepos mėnesį MMA Lietuvoje padidėtų iki 325 eurų, Lietuva liktų atsilikėlė tarp Baltijos šalių. Estijos MMA jau kurį laiką yra 355 eurų.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvoje ne tik MMA apgailėtinai mažas. Ankstesniame straipsnyje „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“ nurodžiau, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis po mokesčių (į rankas) yra tik 524 eurai, Latvijoje – 557, Estijoje net 778 eurai. Tik Bulgarija ir Rumunija vidutinis darbuotojas uždirba mažiau negu Lietuvoje. Neproporcingai maža ir vidutinė senatvės pensija, kuri Lietuvoje siekė 240 eurų į mėnesį, Latvijoje – 279 eurus, Estijoje – net 350 eurų. 

Papildydamas mano pastabas Povilas Gylys straipsnyje „Nomenklatūra: nebijo jie nei Dievo, nei K. Marxo“ nurodė, kad pagal BVP, tenkančio vienam gyventojui, apimtį pirmauja Estija. Lietuva aplenkia Latviją ir Lenkiją, tad turi didesnes galimybes laiduoti savo piliečiams oresnį gyvenimą. Bet Lietuva išsiskiria tuo, kad mažiausią dalį naujai sukurto turto skiria darbo užmokesčiui ir pensijoms, tuo įrodydama didžiausią abejingumą savo piliečių daugumos gerovei. 

Abejingumas socialiniam neteisingumui jau tapo Lietuvos genetinio kodo dalimi. Beveik kiekvienas pasiūlymas tiesiogiai ar netiesiogiai pagerinti mažiau pasiturinčiųjų (net ir vidurinės klasės) būklę, sulaukia kritikos. Esą siūlymai neįgyvendinami, kenks ūkiui, atsiduoda populizmu ir t. t.
Kęstutis Girnius

Abejingumas socialiniam neteisingumui jau tapo Lietuvos genetinio kodo dalimi. Beveik kiekvienas pasiūlymas tiesiogiai ar netiesiogiai pagerinti mažiau pasiturinčiųjų (net ir vidurinės klasės) būklę, sulaukia kritikos. Esą siūlymai neįgyvendinami, kenks ūkiui, atsiduoda populizmu ir t. t. Kilus reikalavimams nenaikinti PVM lengvatos šildymui, vienos iš tų retų lengvatų, kuri palieka šiek tiek daugiau pinigų ne tik nepasiturinčiųjų, bet ir viduriniosios klasės kišenėse, finansų ministras Rimantas Šadžius suskubo ginti „socialinį teisingumą“. Esą PVM lengvata labiausiai naudojasi Lietuvos turtingieji, gyvenantys dideliuose namuose. Tai nelauktas argumentas iš žmogaus, kuris priešinasi progresiniams mokesčiams, nes dėl mažo turtuolių skaičiaus šie mokesčiai esą reikšmingai nepadidintų įplaukų į biudžetą. Bet jei neverta įvesti progresinių mokesčių, nes nėra daug pasiturinčiųjų gyventojų, nėra ir tų turtingų gyventojų, kurie pažeidžia socialinį teisingumą, naudodamiesi PVM lengvatomis.

Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas beveik pažodžiui kartojo R. Šadžiaus argumentus. Lengvata šildymui nėra nei ekonomiškai racionali, nei socialiai teisinga, nutarimas jos nenaikinti – populizmo pergalė prieš ekonominį racionalumą.

Man neaišku, kodėl lengvatos, naudingos daugeliui Lietuvos gyventojų, taip greitai ir griežtai kritikuojamos, kai nutylimos įvairiausios lengvatos pasiturintiems. Seniai aišku, kad Lietuvos mokesčių sistema yra itin regresinė, sutvarkyta taip, kad pasiturintieji mokėtų kuo mažiau. Neturiu omenyje vien to, kad nėra progresinių ar nekilnojamojo turto mokesčių. 

JAV ir daugelyje kitų šalių palūkanos yra laikomos sudėtine asmens pajamų dalimi ir apmokestinamos tuo pačiu tarifu, kaip ir atlyginimas. Lietuvoje palūkanos apmokestinamos tik, jei jos viršija 10 000 litų per metus. Šitoks palūkanų apmokestinimas labiausiai naudingas pasiturintiems, nes taupiausias tarnautojas ir darbininkas geriausiu atveju uždirbs vos kelis šimtus litų iš palūkanų, nes dabartinės normos yra itin mažos. Bet R. Šadžius, ir Ž. Mauricas nekomentuoja palūkanų apmokestinimo tvarkos poveikio socialiniam teisingumui. 

Neaišku, kodėl lengvatos, naudingos daugeliui Lietuvos gyventojų, taip greitai ir griežtai kritikuojamos, kai nutylimos įvairiausios lengvatos pasiturintiems. Seniai aišku, kad Lietuvos mokesčių sistema yra itin regresinė, sutvarkyta taip, kad pasiturintieji mokėtų kuo mažiau. Neturiu omenyje vien to, kad nėra progresinių ar nekilnojamojo turto mokesčių.
Kęstutis Girnius

Nė žodžiu jie nemini ir kito argumento, kurį dažnai girdime, kai siūloma suteikti įvairias lengvatas vargingiesiems. PVM mokesčiai turi būti lygiai taikomi visoms prekėms ir paslaugoms, bet valdžia turi sukurti tikslią kompensavimo tvarką, kuri palengvintų naštą vargingesniems. Atseit, valdžia iš visų sužeria pinigus, o po to dalį gražina vargingesniems. Pagal šitą logiką reikėtų apmokestinti visas palūkanas, bet mokesčius grąžinti, tarkime, tiems gyventojams, kurie uždirba ne daugiau negu vidutinį darbo užmokestį. Įplaukos į iždą padidėtų, o eiliniai gyventojai nenukentėtų.

Savaime aišku, kad reikėtų pertvarkyti ir dividendų apmokestinimą. Kai kuriose bendrovėse atlyginimai yra dirbtinai maži, o dividendai proporcionaliai dideli. Iš atlyginimo atskaičiuojamas ne tik 15 proc. pajamų mokestis, bet dar 9 proc. „Sodrai“ ir sveikatos draudimui. Dividendai apmokestinami tik 15 proc. tarifu, jei iš viso apmokestinami. Verta prisiminti, kad praeityje daugeliui žiniasklaidos darbuotojų buvo mokama minimali alga, o didžioji pajamų dalis buvo laikoma honoraru, kuris tuo metu buvo apmokestinamas daug mažesniu tarifu. Ilgainiui buvo užkirstas kelias šitam piktnaudžiavimui. 

Panašiu principu reikėtų panaikinti daugelį mokestinių lengvatų, kuriomis šelpiami pasiturintieji. Pinigai yra pinigai, jų perkamoji galia yra ta pati, jais gali įsigyti tas pačias prekes ir paslaugas, nepaisant to, ar pinigai pateko į tavo banko sąskaitą kaip atlyginimas, palūkanos ar dividendai. Galėtų likti išimčių, bet reikėtų jas rimtai pagrįsti, ne tik trafaretiniu aiškinimu, kad didesni mokesčiai kenks ūkiui, nes mažins investicijas. 

Šiuo metu Darbo partija kovoja už MMA didinimą. Ką begalvotum apie šią partiją, jos atkaklumas privertė Vyriausybę imtis žingsnių, pagerinusių vargingesnių žmonių sąlygas. Dabartiniai jos reikalavimai, ko gero, yra nerealistiški. Esama ir nenuoširdumo, nes partija nežengia kito akivaizdaus žingsnio ir neragina kelti ar įvesti naujų mokesčių. Be mokesčių didinimo nebus lėšų svaresniam MMA didinimui.

Tarptautinis valiutos fondas irgi nemato daug galimybių Lietuvoje didinti MMA. Lietuvoje MMA per daug priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio (VDU), jau dabar sudaro beveik 50 proc. VDU, daugiau negu kitose šalyse. Tad nesą erdvės šiam dydžiui didinti.

Visos šios diskusijos galėtų baigtis Kontitucinio teismo (KT) nutarimu, kad didesnis MMA didinimas yra nekonstitucinis. KT ne kartą paskelbė, kad „netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai“ būtų sumažinti taip, kad „atliekančio sudėtingą darbą aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo.“ Jei neleistina, kad tarnautojų atlyginimai būtų mažinimi ir „priartinimi“ prie mažiau kvalifikuotų tarnautojų atlyginimų, tai reikėtų drausti didinti atlyginimus, jei jie irgi „priartina“ mažiau ir daugiau kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus. Bet nemanau, kad sulauksime šitokio KT nutarimo. Juk ginti savo ir kitų pasiturinčiųjų atlyginimus yra vienas dalykas, rūpintis hoi polloi kitas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Pjūvis

R. Valatka: Kiek ne-milių, pro-milių, ir visiškų milių valdžios cirke? (209)

Cirke be pinigo vardu „Milius“ – vaidinimas po vaidinimo. Stumbrynėje, starkevičynėje, prezidentynėje. O dabar jau ir Latvijoje.

K. Stoškus. Kodėl mums nesiseka valdyti savo valstybės? (955)

Atėjo laikas be gudravimų pripažinti, kad dvidešimt penkerius metus bandytas valstybės projektas „Nepriklausoma Lietuva“ nebuvo mums sėkmingas. Tokiai išvadai padaryti nereikia nei daug diskusijų, nei ypatingo išmanymo, nei sudėtingų tyrinėjimų su statistinėmis lentelėmis ir permainų kreivėmis.

Sekmadienio Evangelija. Paskutinė vieta (402)

Kartą šabo dieną Jėzus atėjo į vieno fariziejų vyresniojo namus valgyti, o jie atidžiai stebėjo jį. Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pasakė jiems palyginimą:

Kaip vyko dujų ataka oro uoste: kareiviai raičiojosi ant grindų, kriokė, kosėjo, vėmė, rengdamiesi mirčiai (523)

Kareiviai raičiojosi ant grindų, kriokė, kosėjo, vėmė. Daugelis iššoko pro langus į aerodromą, bet greit sušokinėjo atgal, kai į juos pasipylė taikli ugnis. Sužeistieji, kurie negalėjo judėti, gulėjo veidu žemyn, kurie miegmaišiuose, kurie – be jų ir kriokė rengdamiesi mirčiai.

A. Vaškevičius. Taip, estai. Ir vėl tie estai (86)

Taip, estai. Ir vėl tie estai, pasiskelbę kuriantys „superministeriją“. Lietuvoje atgarsiai ir rezonansai daugiau nei audringi. Artėjant rinkimams – nuostabiai patogi tema pasireikšti. Nuomonės, lentelės, diagramos tiesiog burbuliuoja viešosios erdvės katile.