Premjere, kokį sprendimą dar gali priimti Seimas dėl naujos atominės, jei jūs jau priėmėt tą sprendimą? Pats pasakėt – statyti neefektyvu, neapsimoka. Mokslininkai paskaičiavo. Jūsų vienos iš nesuskaičiuojamų darbo grupių. Ne, nepriėmėt? A... biški priėmėt, bet biški ne? Laukiate regioninių partnerių sprendimo.... Tai gal vis dėlto tas sprendimas bus už naują atominę? Ar vis dėlto prieš?
Graudžiai juokingas dialogas su tuo premjeru išeina. Nors greičiau tai čia dialogas tarp vieno ir kito Butkevičiaus. Bet tuo graudumas nesibaigia.
Anądien „Plikis ir ponia“ būrė iš dviejų nuotraukų – Grybauskaitės ir Butkevičiaus – prezidento rinkimus. Ir ne vienoje Lietuvos televizijos laidoje apie tai buvo šnekėta. Būtent. Konkrečiai. Ar Grybauskaitė? Ar Butkevičius? Kas bus kitas? O gal, sako pašnekovai, koks konservatorius užsimanys prezidentu būti?
Vidury pavasario kalbos apie prezidento rinkimus, kurie vyks tik dar kitų metų vasarą, skamba keistokai.
Galbūt stulbinamai aukšti kaip premjero reitingai gali būti paaiškinimas, kodėl čia jis pradėtas matuoti į prezidentus. Tačiau greičiausiai tik todėl, kad daug prezidentės nedraugų karštligiškai ieško bet ko, bet kurio, sutiksiančio mesti jai iššūkį naujuose prezidento rinkimuose, jis nesulaukia labai griežtos kritikos už visas nesąmones, kurias jau padarė ir dar, beveik neabejojama, padarys.
Galima paaiškinti, kaip šis premjeras sugeba sugeneruoti tokį palaikymą – sociologai pastebi, kad žmonėms patinka daug svarstantys, nuolat esantys apmąstymuose, diskutuojantys ir ieškantys tiesos nesibaigiančiose darbo grupėse politikai. Nes taip būtini sprendimai, kurie ir daro vienokią ar kitokią įtaką žmonių gyvenimams, tiesiog nepriimami.
Bet gal tik sutapimas, kad Lietuva stovi labai svarbių sprendimų kryžkelėje, o toje kryžkelėje – klupinėjantis už kiekvienos šakos premjeras? Negana to, kad jis klupinėja, kaitalioja savo nuomones, ryte vienaip pasako, vakare – jau kitaip, tai žino apie „Gazpromo“ pasiūlymus, tai jau nebežino. Ir šiame komunikaciniame chaose pradingsta bet koks aiškumas – nei kokia Lietuvos pozicija yra, nei ko mes siekiame ir ką mes norime išsiderėti. Ir kai premjeras ką nors dabar pasako, ar jau galima juo tikėti? Ar ir vėl ne taip supratome?
Ir štai toks žmogus – prezidentas.
Net labai nemėgstant Grybauskaitės ir visa esybe nenorint, kad ji vadovautų šaliai dar vieną kadenciją, siūlyti Butkevičių vis dėlto jau nebelabai padoru.