Dž. Misevičius. Jaunieji liberalai, aš jūsų nemėgstu. Ir štai kodėl.

Žinote ką, jaunieji liberalai? Aš jūsų nemėgstu. Ir visai ne dėl to, kad dauguma mano moralinių nuostatų prieštarauja jūsiškėms. Visai ne. Man nepatinka, jog jūs darotės vis didesni populistai. Ir su kiekvienu rimtesniu pasaulio įvykiu tai tampa vis labiau akivaizdu. Puikiausiai tai matyti dabartiniame pabėgėlių iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos kontekste.

Dažnai bet kuris neliberaliai pabėgėlių klausimu pasisakęs atsiduria ant jūsų operacinio stalo. Sulekia dar keletas jūsų kolegų ir visi pasičepsėdami sau dorojate auką: „Rasizmas! Ksenofobija! Tamsybiškumas! Normalioje Vakarų valstybėje tokio veikėjo karjera jau seniai būtų baigta!”. Ir taip toliau. Jūs pasidarėte labai nuspėjami ir nebeįdomūs. (Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kokią normalią Vakarų valstybę visąlaik turite galvoje – tikriausiai ne tokią, kurioje nemažai žmonių balsuoja už Nigelą Farage’ą ar Geertą Wildersą; tikriausiai ir ne tą, kurios trečdalį atstovų Europos Parlamente sudaro „Front national“ partijos nariai; galų gale, tikriausiai ir ne tokią, kuri nuo kaimynės Meksikos tveriasi kelių metrų aukščio betonine siena). Bet tiek to.

Sveikai mąstantis žmogus lyg ir turėtų suprasti – karo pabėgėliams, be abejonės, padėti reikia. Patiems jau teko būti panašioje situacijoje – žinome, kaip ten kas. Juos reikia priimti, suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, vykdyti integracijos procesą ir panašiai. Tačiau nereikia pamiršti, jog jei esame Vakarai ir pozicionuojame save pasaulio centre (?), kartu esame atsakingi ir už tai, kad tose šalyse karo nebūtų ir kad žmonėms nereikėtų iš jų bėgti. Karas Sirijoje pats nepasibaigs. Arba, jei ir pasibaigs, pasekmės bus, švelniai tariant, nekokios.

Ir vis dėlto, kas jaunųjų liberalų yra nesuprantama ar ignoruojama specialiai? Ogi tai, kad tariamai ksenofobiniai pasisakymai yra adresuoti visai ne karo pabėgėliams, o paprasčiausiems ekonominės naudos ieškantiems migrantams iš šalių, kuriose, tiesą sakant, jokio karo nė kvapo nėra. Ką tokiu atveju turėtų daryti Vakarai? Padėti tokioms šalims vystytis, o ne be saiko priiminėti pas save jų gyventojus (kurie, labai tikėtina, nebus itin dideli darbštuoliai). Perkėlinėdami Afriką į Europą, Afrikos problemų neišspręsime.

Ar tik nebus taip, kad, visa ši jūsų ideologija, prisiimdama tokio kvailo ir absurdiško dalyko, kaip politinis korektiškumas, pavidalą, yra ne kas kita, o paprasčiausias populizmas (ne ką geresnis nei Tautininkų sąjungos ar Fronto)? Ar tik nėra taip, jog jums tos mažumos visai nerūpi? Juk juo blogiau mažumoms, tuo geriau jums patiems: galėsite intensyviau tas mažumas ginti. Tai iš esmės ne joks liberalizmas, o tik tūžmingas marksizmo ir populizmo kratinys.

Taigi, taip mėgstantys mąstyti globaliai jaunieji liberalai, atrodo, specialiai dabar šį mąstymą išjungia ir nenori suprasti, jog ne dėl tų kelių šimtų lietuviškųjų pabėgėlių čia problema. Tai visos Europos problema. Vien tai, jog gyvename liberaliojoje paradigmoje, draugai liberalai, dar nereiškia, jog jums nebereikia ieškoti racionalių argumentų savo nuomonei pagrįsti. Yra toks dalykas kaip abstraktus mąstymas. Naudokitės juo.

Galiausiai norėčiau pacituoti vieną žymiausių rusų disidentų Vladimirą Bukovskį. Įsiskaitykite: „Štai šito utopistai ir negali: negali priimti paprasto dalyko, kad negalima, nusikalstama primesti žmogui ideologiją, kuria jis netiki. Nesvarbu, ar tai komunistai, ar politkorektikai: tu tuojau tapsi žmonijos priešu. Tu nesiginčiji dėl jų santykių ir seksualinės orientacijos, bet tu vis tiek nepakantusis, tu homofobas. Kodėl? Todėl, kad nesutinki su jų konkrečia politika šiuo klausimu. Štai ką jie – šitie sukčiai, apgavikai – daro: jie sukeičia sąvokas”.

Kaip nebūtų pasakyta Europoje, Make Europe great again! [džioukas]