Ir ta atskiroji nuomonė, ir visuomenės neapykanta „Leo LT“ paskatino politikus imtis radikalių veiksmų. Seime atsirado net du projektai (vienas – Tvarkos ir teisingumo frakcijos, kitas – kelių konservatorių), pagal kuriuos „Leo LT“ steigimas turėtų būti pripažintas niekiniu.
Net liūto gimdytojai socialdemokratai šiandien jau nestoja mūru už savo kūdikį. Gal todėl Algirdas Butkevičius ir išrinktas partijos pirmininku, kad nepritarė nacionalinio investuotojo kūrimo būdui, kai be konkurso krautuvininkai tapo energetikos oligarchais. Gali atsitikti, kad vienintelis liūtą gins tik buvęs premjeras, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Premjeras Andrius Kubilius irgi nelinkęs pritarti radikaliems ketinimams sugriauti nacionalinį investuotoją. Jis vis dar laukia oficialių teisininkų išvadų, ar „Leo LT“ naikinimas nėra naudingas būtent privačiam akcininkui. Jeigu sutartys įpareigotų valstybę sumokėti milijardus privačiai „NDX energijai“ už sugriautus teisėtus lūkesčius, A.Kubilius būtų linkęs negriauti.
Praėjusią savaitę jau lėkė liūto galvos: atsistatydino valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika, paskui jį – ir prezidentas bei stebėtojų tarybos pirmininkas Julius Niedvaras. Premjeras tikisi, kad balandžio 3 dieną bus suformuota nauja stebėtojų taryba, kuri išrinks tokią valdybą, kurioje vadžias į savo rankas ims ne privatininkai, o valstybė. Bet naivu tikėtis, kad oligarchai staiga pasiryžtų tapti sąžiningo verslo mažesniuoju broliu.
A.Kubilius labai nori naujos atominės elektrinės ir tiki, kad ji perspektyvi, nes esanti infrastruktūra lemia 30 proc. mažesnę savikainą. A.Kubilius nori, kad kuo greičiau prasidėtų statyba. O jei „Leo LT“ iširs, jei prasidės turto atsidalijimas, nutols elektrinės statyba ir galbūt net elektros tiltų projektai su kaimyninėmis šalimis.
Kažin, ar to reikia bijoti? Energetikos ministras Arvydas Sekmokas juk sakė, kad „Leo LT“ nepajėgi pastatyti atominės elektrinės. O „Lietuvos energija“ iškart gali perimti derybines „Leo LT“ funkcijas. Sujungus visas Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos kompanijas vis tiek dar reikėtų skelbti konkursą atominę patirtį turinčiam strateginiam investuotojui. Taigi tas liūtas nieko nelemia. Jis, beje, net priešinosi sinchroniškai Baltijos šalių jungčiai su vakarietiška elektros dažnių sistema. Motyvas – per brangiai kainuos. O esmė – energetinio saugumo atsisakymas.
Prezidentas Valdas Adamkus per vidines kančias pasirašęs „Leo LT“ įkūrimo įstatymą, dabar jau irgi atsitraukia, sakydamas, kad Vyriausybė įsteigė šią organizaciją, Vyriausybė ir turėtų priimti sprendimą. Populiariausia kandidatė į Prezidento postą Dalia Grybauskaitė „Leo LT“ pavadino oligarchijos viršūne. Ar šitaip vadinamas liūtas turės mūsų piliečių ir užsienio partnerių pasitikėjimą? Ar galės jis vaisingai dirbti be pasitikėjimo?
Ko gero, tai įvertinęs „NDX energijos“ vadovas Ignas Staškevičius pareiškė neprieštaraująs, kad „Leo LT“ būtų išformuota. Jis, pasirodo, net žinąs išformavimo būdą, kad valstybė nemokėtų milijardinių kompensacijų privačiam investuotojui. Ar čia kokia klasta, ar iš tikrųjų gali būti, kad privatininkas pats atsisako kompensacijos?
Gali būti. Atsistatydinęs G.Mažeika juk atsisakė 240 tūkst. litų kompensacijos. Kodėl? Vienas iš dviejų: prabudo sąžinė arba išsigando minios keršto. Krizės išvarginta minia ne tik Seimo langus gali daužyti. Ne taip sunku surasti ir krautuvininkų rezervatą Laurų kvartale. Teigiamas krizės bruožas tas, kad verslininkų reputacija tampa verta milijardų. Todėl po liūto mirties atsiranda galimybė krautuvininkams išeiti tik su tuo, su kuo ir atėjo – su Vakarų skirstomaisiais tinklais.
Per pakasynas raudoti reikėtų tik dėl to, kad ramiausiu ir turtingiausiu metu nė vienas žingsnelis nenužengtas į Lietuvos energetinį saugumą.