Iš to, ką daugiau nei metus kalbėjo pilietininkai, galima buvo suprasti, kad egzistuoja organizuota nusikaltėlių grupė - valstybininkai, kuri bando užvaldyti valstybę. Jos narių sąrašas yra žinomas ir paskelbtas, o visi nusikaltimai apskaityti ir atėjus laikui bus paskelbti. Tiesa, dėl pilietininkų daugiagalviškumo jie nesutaria, kokius konkrečiai nusikaltimus valstybininkai padarė – antai „Lietuvos žinios“, žymiojoje pažymoje sovietinio milicininko tonu grūmojo „visos pavardės, pavadinimai ir pervestos sumos yra žinomos”, tuo tarpu viena konservatorių politikė - vis kalbėjo apie būtinybę “išgirsti tiesą”.
Su pilietininkais galima sutikti – valstybininkai išties egzistuoja. Kaip ir patys pilietininkai (kuriais galima vadinti aršiausius kovotojus prieš valstybininkus), pramoninkai, politiniai kaliniai, ūkininkai, gėjai, „Lions“ ir „Rotary“ klubų nariai ir kitos interesų grupės. Ir nereikia teigti, kad demokratinėje valstybėje politiniame procese dalyvauja tik rinkėjai ir jų išrinkti politikai. Tuo turbūt netiki net aršiausi pilietininkai. Taigi viena išvada aiški – valstybininkai yra viena iš Lietuvoje veikiančių interesų ir įtakos grupių.
Valstybininkams prikišama, kad norėdami dalyvauti politiniame procese, jie turėtų palikti savo pareigas, dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu realizuoti savo ambicijas. Anot pilietininkų, būtent naudodami pareigas valstybės tarnyboje tikslams, kurie prieštarauja politikų norams, valstybininkai pažeidžia demokratinio žaidimo taisykles. Tačiau ir vėl reikia pasakyti, kad toks požiūris yra mažų mažiausiai naivus ir šiaip jau atspindi pilietininkų neišprusimą. Bet kurioje demokratinėje visuomenėje valstybės administracija veikia tiek politinių sprendimų priėmimo, tiek įgyvendinimo procesą. Tai politikos analizės pradmenys.
Kita vertus, klausimas apie valstybininkų galią yra teisingas – jeigu viena interesų grupė jos įgauna per daug, politinis procesas gali būti nukreiptas tik jai palankia vaga. Bet čia ir iškyla esminis klausimas – ką blogo daro valstybininkai? Kadangi „valstybės užvaldymo momentas“ tarsi atmestas, reikėtų nagrinėti kokia yra valstybininkų nusikalstamos veiklos programa.
Sąmokslo teorijos verčia manyti, kad valstybininkai užvaldo valstybę tam, kad galėtų vogti, pelnytis, imti kyšius, privatizuoti ir dalinti malones. Deja, tokios nusikalstamos veiklos epizodų pilietininkai nepateikia, taip pat neteko girdėti, kad valstybininkai būtų stebuklingai praturtėję pastaruoju metu, todėl nusikalstamos veiklos motyvo kaip ir nėra. O jeigu nėra motyvo, tai dažniausiai nėra ir nusikaltimo. Galbūt valdžia iš jos dėka atsirandanti įtaka taip pat gali būti valstybininkų tikslas, tačiau juk negalima valstybininkų kaltinti, kad jie turi daugiau įtakos nei pilietininkai.
Visą tai neneigia, kad valstybininkai egzistuoja. Tačiau šį fenomeną reikėtų nagrinėti ne buvusio milicininko – lietuviško ekssaugumiečio metodais, o pasitelkti į pagalbą tos pačios valstybininkų „irštvos“ – TSPMI antro kurso studento politinės analizės pagrindų bagažą. Jei TSPMI logotipas jus gąsdina – kalbėkite su sociologais.
Jei pamenate, R.Pakso skandalo metu, šis žodis Lietuvoje jau buvo naudojamas, tiesa, tada elitui priklausė ir konservatoriai ir nemaža dalis pilietininkų.
Elito teorijos sako, kad pliuralistinė demokratija yra utopija, o valstybę nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų valdo maža žmonių grupė. Valdo todėl, kad turi specialių galių – tai gali būti pinigai, sprendimų priėmimo bei realizavimo kontrolė, diskusijų, darbotvarkės nustatymo ar informacijos kontrolės galia - kitaip tariant, materialiniai ir intelektiniai resursai.
Elitas valdo valdžioje esant skirtingoms partijoms, todėl, kad politikams, kurie nominaliai yra valstybės vadovai, reikia resursų, kuriais disponuoja elitas. Pastebėkite, jog čia kalba neina vien tik apie pinigus.
Kodėl ir V.Adamkus ir G.Kirkilas samdo ar konsultuojasi su valstybininkais? Todėl, kad jiems nėra su kuo konsultuotis. Prezidentas neturi bendražygių, premjerą jo bendražygiai socdemai bando išversti iš posto. Būtent prezidento depolitizavimas ir ta aplinkybė, kad V.Adamkus buvo privestas samdyti savo komanda „iš gatvės“, leido valstybininkams taip smarkiai sustiprėti ir tapti tikru elitu. Būtent šie dešimt metų bei prezidentūros administracinis resursas užaugino daugumą valstybininkų.
Jeigu Lietuvoje būtų tikrų politinių lyderių, tai valstybininkų ir kitų interesų grupių įtaka galėtų sumažėti - paprasčiausi politinis lyderis burtų savo komandą ir ją valdytų. Lietuvos atveju valstybininkai užpildo valdžios vakuumą ir pasiima tai, kas guli ant lėkštutės.
Neužmirškime, ką sako teorija – bet kurioje valstybėje yra elitas, kuris valdo. Prieš dvidešimt metų įvykęs lūžis nulėmė, kad dabar mūsuose formuojasi naujas.
Kodėl valstybininkai stengiasi turėti pozicijas įvairiose valstybės tarnybos vietose? Peršasi gan paprastas atsakymas – dauguma eilinių valstybės tarnautojų yra tik popierių kilnotojai – be aistros dirbti valstybei ir be žinių. Kiek teko pažinti tariamų ar tikrų valstybininkų, jie dažnai išties „serga“ Lietuva. Yra manančių, kad būtent netvarka vykdant užsienio politiką ir buvo motyvas valstybininkams išplisti į įvairias institucijas ir sukurti ryšių tinklą.
Kitas momentas - nereikia valstybininkų mistifikuoti. Taip, jie yra elitas ir turi įtakos, tačiau tai nėra hierarchinė organizuota struktūra su pavaldumo ryšiais. Greičiau tai kelių nuolat bendraujančių žmonių ir pažįstamų grupė. Ar juos sieja draugystė - sunku pasakyti. Greičiau interesai ir supratimas, kad bendravimas ir tinklų kūrimas yra naudingas. Šiuo atveju jie elgiasi kaip bet kuris vadovas – jeigu tu turi ryšių ir draugų – reikalai juda lengviau.
Krenta į akis, kad šiame bendravime vakarėliai taip pat yra vienijantis veiksnys. Netgi kirba mintis, kad kai kurie geopolitiniai projektai – tarkime Rytų politika ar tas pats Afganistanas galėjo gimti prie stalo.
Išties yra vienas blogas valstybininkų veiklos aspektas – jie naudoja „administracinį resursą“ tikslams, kurie nebūtinai yra priimtini daugumai piliečių, o sprendimai šių tikslų jų priimami apeinant teorinio politinio proceso nustatytas stadijas. Bet čia ir yra elitarinio valdymo esmė...
Kaip minėta, elite turi dalyvauti ir ekonominius resursus kontroliuojantys asmenys, kitaip tokia interesų grupė būtų perdėm silpna. Čia silpnoji valstybininkų pusė – viena vertus jie neturi stabilių sąjungininkų versle, kita vertus, tie keli privačių pinigų šaltiniai nežiba skaidrumu.
Nepaisant mistifikacijų, valstybininkų įtaka nėra tokia didelė – netgi vykstančios diskusijos rodo, kad egzistuoja kitos interesų grupės, kurios bando valstybininkus nustumti „nuo lovio“. O ir patys valstybininkai daro daug klaidų, kurių stipri organizuota grupė nedarytų – R.Pakso, A.Zuoko, V.Uspaskich laimėjimai ar „Leo LT“ procesas tai patvirtina.
Kitas dalykas, jei vis dėlto rinkimus laimėtų partija, kurioje ne valstybininkai, o kitos interesų grupės turi pozicijas (tarkime konservatoriai ar libdemai), valstybininkų elito gretas turėtų papildyti nauji veikėjai arba įvyktų kautynės, panašios į vykstančias Vilniaus mieste. Taigi elitas egzistuoja visuose visuomenėse, svarbu, kad jam nereiktų kirsti galvos. Bet net gi nukirtus, jo vietą užims kitas.