Iškart norėtųsi atsakyti visiems skeptikams, kurie tradiciškai dejuoja dėl „raganų medžioklės“ arba svarsto, kodėl tai svarbu šiandien.
Svarbu, nes apie šią bolševikmečio nusikaltimo formą tylima iki šiol. Svarbu, nes iki šiol šiuos nusikaltimus vykdę bei inicijavę asmenys gyvena tarp mūsų. Ne tik gyvena, bet ir eina pareigas arba gydo (prižiūri, tikrina?) tikruosius neįgaliuosius.
Tačiau kur svarbesnis yra konkrečių žmonių, kuriems bolševikmečiu uždėtas bepročio ženklas, likimas. Jie ir šiais laikais susiduria su sovietmečio psichiatrų, klusniai vykdžiusių visagalės KGB nurodymus, „diagnozių“ padarinius. Juk šiais laikais, ypač jaunimui, sunku įrodyti, kad tie žmonės nėra tokie, kaip nustatyta „specialistų“. Tie, kurie domisi šia KGB veiklos sritimi, ko gero, bus skaitę publikuotus disidentų inžinieriaus Henriko Klimašausko bei A.Stankevičiaus prisiminimus, tad kartotis nėra reikalo. Čia norėtųsi apžvelgti visuomenei nežinomus faktus.
„Agresyvusis“
Daug vertingos informacijos suteikia KGB papulkininkio I.A.Alšausko raštas KGB I skyriaus 5 tarnybos pulkininkui A.A.Jevtejevui „Apie asmenų, turinčių psichinių sutrikimų, kliedesius“ (išversti tiksliai dokumento pavadinimo iš čekistų terminologijos neįmanoma – „O psichičeski bolnych licach s bredovymi idejami“). Įdomu ir tai, kad raštas datuotas 1987 m. gegužės 28 d. „Pacientų“ pavardžių etikos sumetimais neskelbsime, nors jos redakcijai žinomos.
Pasak minėto čekisto I.A.Ališausko, štai kokie asmenys yra „potencialiai socialiai pavojingi valstybinei santvarkai“. Pavyzdžiui, pilietis J.K. Kaip aiškūs „ligos“ požymiai paminėti ir netgi išskirtini yra šie: nepartinis, lietuvis, niekur nedirbantis. Pasirodo, J.K. serga paranojine šizofrenija ir 1985 metais pripažintas socialiai pavojingu, nes viešai keikė ir grasino sovietinio „sovchozo“ (tarybinio ūkio) valdžiai, tačiau baisiausia, kad „laiko save kovotoju už teisybę, kartais bando išvažiuoti už rajono bei respublikos ribų...“
Nesijuokite. Tai parašyta visiškai rimtai.
„Emigrantas“
Dar vienas akivaizdus psichinis ligonis, KGB nuomone, yra S.G., „kenčiantis dėl paranojinės šizofrenijos“. Kaip visada tokiais atvejais, yra smagiausia skaityti „paciento“ ligos istoriją. O ji itin turininga.
Pasirodo, S.G. praeityje ne kartą rašė pareiškimus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui. Jis norėjo emigruoti iš Sovietų Sąjungos ir prašė leidimo išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Savo norus S.G. motyvuoja religiniais įsitikinimais ir, o siaube, „pacientas“ yra įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungoje už religinius įsitikinimus yra persekiojama. Aišku, tokius prašymus rašyti ir taip galvoti gali tik visiškas beprotis.
Prašymuose S.G. „išsako visišką mūsų valstybės politikos nesupratimą, atsisako SSSR pilietybės“. Be to, S.G. „nuolat klausosi ardomųjų užsienio radijo stočių laidų, jomis tiki, dėl to yra negatyviai nusiteikęs, domisi fotografija“. Kitų kvailų pomėgių ir polinkių nepastebėta.
Be abejonės, tai yra visiško bepročio požymiai. Šį pacientą sekė agentas „Dvarionis“, trys „patikimi asmenys“ ir milicijos inspektorius. Pranešimų pagrindu pilietis S.G., paėmus iš jo rašysenos pavyzdžius, ilgam laikui paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Jį toliau stebėjo ligoninės personalas ir kiti „patikėtiniai“.
„Bėglys“
1989 m. gruodžio 22 d. (vien data ko verta) KGB tardymo skyriaus ypač svarbių bylų vyr. tardytojas justicijos papulkininkis S.Valaitis iškėlė baudžiamąją bylą piliečiui J.J. Jis įtaria, kad šis pilietis serga psichine liga, ir prašo paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Mat tardytojas nustatė, kad J.J. „1989 m. spalio 10 d. be nustatyto paso ar atitinkamų valdžios organų leidimo perėjo TSRS valstybinę sieną į Lenkijos liaudies respubliką.“
Vėliau J.J. sugebėjo nuvykti į tuometinę Čekoslovakiją, „ten buvo sulaikytas ir perduotas TSRS konsulato Karlo-Varuose darbuotojams“.
Vis dėlto bylos „prisiūti“ nepavyko. J.J., kaip ir dauguma kitų panašaus likimo žmonių, buvo įkištas į psichiatrijos ligoninę.
Belieka pridurti, kad L.Brežnevo valdymo metais sąjunginėje KGB buvo priimtas nutarimas visus bėglius į užsienį pripažinti psichiniais ligoniais ir atitinkamai gydyti psichiatrinėse ligoninėse.
Laisvės radijo pranešimas Kadangi ši informacija buvo paskelbta 1978 m. lapkričio 23 d. Miunchene veikusioje Laisvės radijo laidoje bei užsienio lietuvių leidžiamoje spaudoje, šiame kontekste verta tai pacituoti ir paminėti skelbtas pavardes. Tai yra tiesiog kaip skriaudos priminimas ar mažytė duoklė nuo čekistų-psichiatrų nukentėjusiems žmonėms.
„Čikagos laikraštis „Draugas“ savo vedamąjį straipsnį skiria lietuviams, kurie Sovietų Sąjungoje yra kalinami psichiatrinėse ligoninėse. Straipsnyje minimi lietuviai, kurie už savo nacionalinius bei religinius įsitikinimus patalpinti psichiatrinėse ligoninėse ir yra priverstinai gydomi.
Medicinos instituto studentas Arvydas Čekanavičius patalpintas į Černiachovsko miesto psichiatrinę ligoninę už pogrindinės literatūros platinimą. Vilniaus universiteto studentas Romas Grigas, kuris praėjusiais metais išmetė V.I.Lenino biustą į upę, areštuotas ir patalpintas Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje.
Inžinierius Henrikas Klimašauskas, Jurbako miesto gyventoja Angelė Pašauskienė, Birutė Poškienė iš Kauno, Algirdas Žiprė – tai maža mums žinomų lietuvių dalis, kuriuos okupantai patalpino psichiatrinėse ligoninėse ir nuodija juos įvairiais chemikalais. Šis Sovietų Sąjungoje plačiai taikomas žiaurių kankinimų būdas daugiau niekur nesutinkamas laisvajame pasaulyje.“
Naujausiame „Atgimime“ skaitykite:
Šešėlis virš vaikų namų
Seksualinis vaikų išnaudojimas globos namuose gali būti paplitęs reiškinys, kurį dangsto nenorintys to pripažinti auklėtojai, bijantys atsakomybės ir šią problemą mėginantys spręsti globos namų viduje. Mindaugas Nastaravičius
Užsienio politika ir nomenklatūra
Apie valdomos demokratijos invaziją į Lietuvos užsienio politiką. Tomas Čyvas
Būkite realistai, reikalaukite neįmanoma!
Prancūzija ir pasaulis šiuo metu mini garsiųjų 1968-ųjų gegužės įvykių keturiasdešimtąsias metines. Valdas Papievis