Kadangi L.Donskis paskleidė dezinformacija apie velionį ir laidotuves, jaučiu pareigą parašyti, kad dar anksti verkti prie kapo. Buvau priešakinių tyrimų instituto steigimo idėjos svarstymo dalyvė. Šių metų liepos mėnesį Ministras Pirmininkas G.Kirkilas savo potvarkiu sudarė darbo grupę iš aukščiausio lygio akademinės bendruomenės atstovų „mokslinių tyrimų įstaigos, kuri kauptų mokslo žinias, skatintų visuomenės imlumą mokslui, steigimo Lietuvoje galimybėms įvertinti.“

Spalio mėnesį grupė pateikė projektą, jis buvo apsvarstytas pas Ministrą Pirmininką. Turiu pasakyti kelis žodžius apie pateiktą dokumentą, juo labiau, kad apie jį rašiau oficialią pažymą ir, matyt, L.Donskio žodžiai apie „žemažiūrius premjero patarėjus“ labiausiai taikytini man.

Nors iš esmės labai pritariau pačiai idėjai, tačiau turėjau rimtų pastabų parengto dokumento kokybei: jis buvo labai nekonkretus, neišgryninta instituto vizija, neaišku, kokia idėja turėtų suvienyti visus humanitarinius ir socialinius mokslus, o bene vienintelis konkretus pasiūlymas, kad institutą tiesiogiai finansuotų dvi ministerijos, nesutampa su programinio-konkursinio mokslo finansavimo principais.

Tačiau niekas priešakinių tyrimų instituto steigimo idėjos neatmetė. Atvirkščiai. Ministras Pirmininkas pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Užsienio reikalų ministerija ir suinteresuotomis institucijomis pateikti Vyriausybės sprendimo projektą iki 2008 m. sausio 20 d. Vyriausybės kanceliarijai ministerijos kol kas nepateikė jokio sprendimo (kadangi terminas nepasibaigęs, mes neturime pagrindo jų skubinti).

Kyla klausimas, kodėl būtent dabar prof. L.Donskis pakilo į „kryžiaus žygį“ prieš Vyriausybę? Gal baigiantis siūlymų pateikimo terminui pasidarė neramu, jei pats, kaip atstovaujantis suinteresuotą instituciją, nieko nei padarė, nei pasiūlė projekto pataisymui? Atvirai pasakius, man trūksta fantazijos šiam profesoriaus išpuoliui paaiškinti.

Profesorius labai tiksliai pastebi, kad „mes tiek jėgų eikvojame niekams – vienas kito kompromitavimui ir diskreditavimui...“ Tai būtų, ko gero, pats teisingausias atsiliepimas apie patį autoriaus straipsnį.