Tiesa, daug jų nepririnko, viso labo tik vieną: dėl dvikalbių gatvių lentelių draudimo. Po susitikimo su Barosso Tomaszewskis dar pareiškė, kad jei padėtis nepagerės, jis ją ketina iškelti Europos Parlamente.
„Delfi” portale atsakiau W.Tomaszewskiui ir, manyčiau, įrodžiau, kad europarlamentaras neteisus. Mūsų Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad „oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba“. Tiesa, Tautinių mažumų įstatyme teigiama, kad „teritorijoje, kurioje gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba”. Tačiau gatvių pavadinimai nėra informaciniai užrašai, šį faktą patvirtina ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Jos 11 straipsnyje rašoma: „visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir KITUS TOPOGRAFINIUS įrašus“.
Vadinasi, vietovių ir gatvių pavadinimai yra topografiniai įrašai, o ne informaciniai užrašai. Tokiu būdu Lietuvos teisinė sistema (konkrečiai Tautinių mažumų įstatymas), o į ją labai pagarbiai atsižvelgia ir Europos konvencija (“šalys PRIVALO atsižvelgti į savo teisines sistemas“), nenumato, kad gatvių pavadinimai galėtų būti rašomi tautinės mažumos kalba.
Tačiau W.Tomaszewskis nenuleido rankų. Supratęs, kad solistui Europos Parlamente sunku ką nors reikšminga nuveikti, jis suorganizavo savo vienkalbių chorą: 10 Lenkijai atstovaujančių parlamentarų, kurie rugsėjo pabaigoje kreipėsi su laišku į Europos Parlamento Pirmininką Jerzy Buzeką. W.Tomaszewskis aiškino, kad jis pats laiško nepasirašė, bet jį remia. Štai čia ir prasideda visas įdomumas.
Lenkų europarlamentarai visiškai nesivargino kurti laišką ar tirti lenkų padėtį Lietuvoje.
Jie paėmė iš W.Tomaszewskio jo paties rašytą pareiškimą apie lenkų diskriminavimą, išplatintą rugsėjo pradžioje, paėmė 90 proc. pareiškimo teksto ir pavadino „grupės lenkų europarlamentarų laišku Europos Parlamento Pirmininkui“.
Šią pikantišką situaciją pakaitina ir paties W.Tomaszewskio aiškinimas esą jis laiško nepasirašė, bet remia. Taip išeina, kad savo pareiškimo tekstą jis pasirašė pats, bet tą patį tekstą lenkų parlamentarų vardu jis jau nepasirašo, nors ir remia. Kažkoks kalambūras: ranka pakilo pasirašyti tekstą, bet kai reikia pasirašyti (parašu patvirtinant tą tekstą), ranka jau nekyla...
Sugrįžtant į rimtą toną, pastebėsime, kad lenkų parlamentarų laiške vis dėlto yra ir kelios naujos eilutės. Štai jos: „mes, žemiau pasirašiusieji Europos Parlamento nariai prašome reaguoti ir apginti Lietuvos lenkų tautinės mažumos teises, kurios po 5 narystės Europos Sąjungoje metų ir toliau yra pažeidžiamos, o skiriamos baudos netgi padidėjo. Tai - Europos Bendrijos įkūrimo sutartį pažeidžiantys veiksmai. Minėta Sutartis draudžia bet kokią diskriminaciją dėl kilmės ar etninės priklausomybės“.
Galėčiau pridurti, kad diskriminaciją draudžia ne tik Europos sutartis, bet ir Lietuvos „Lygių galimybių įstatymas“. Štai kas jame rašoma: „valstybės ir savivaldybių įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant kilmės, etninės priklausomybės; švietimo įstaigos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, nepaisant kilmės, etninės priklausomybės; darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje, neatsižvelgiant į kilmę, etninę priklausomybę; visiems vartotojams turi būti sudarytos vienodos sąlygos, nepaisant kilmės, etninės priklausomybės; taip pat draudžiama diskriminacija kilmės, etninės priklausomybės pagrindu organizacijose ir asociacijose“.
Negi Lietuvoje kurioje nors iš išvardintų sričių buvo užfiksuoti kokie nors lenkų tautinės mažumos diskriminavimo faktai dėl kilmės ar etninės priklausomybės? Kur dokumentuoti įrodymai, žiniasklaidos patvirtinimai, valdžios įstaigų veiksmai? Nieko to nėra. Tačiau lenkų europarlamentarai vis tiek visai Europoje platina W.Tomaszewskio surašytas, bet niekieno neįrodytas nesąmones, pvz., „lenkai ir toliau yra baudžiami už savo gimtosios kalbos vartojimą net ir tose savivaldybėse, kur lenkų tautinė mažuma sudaro 80 proc. gyventojų“.
Nejau W.Tomaszevskis neprisimena pavasarį vykusio jo paties rinkiminio mitingo Vilniaus centre, kuriame visą valandą buvo kalbama tik lenkiškai, nors Vilniuje lenkų nepriskaičiuojama nė 20 procentų.
Nėra Lietuvoje nė vieno teisės akto, kuriame būtų įrašyta kokia nors diskriminacija dėl etninės priklausomybės, nė vienas moksleivis ar studentas nenukentėjo dėl to, kad yra lenkas, nė vienas darbuotojas nebuvo atleistas vien už savo lenkišką kilmę.
Tačiau lenkų europarlamentarai net nesirengė tikrinti esamos padėties mūsų krašte, dauguma pasirašiusiųjų, greičiausiai, net nebuvo Lietuvoje. Siūlyčiau jiems palyginti du skaičius: visame pasaulyje už Lenkijos ribų, kur yra didesni lenkų sambūriai, veikia 75 lenkiškos mokyklos, jos visos išlaikomos iš Lenkijos lėšų, kai Lietuvoje lenkiškų mokyklų yra visas 100 ir visos išlaikomos ne iš Lenkijos, bet Lietuvos pinigų. Betgi kam tie skaičiai, jei yra vienas Lietuvos deleguotas ir viską apie diskriminuojamus Lietuvos lenkus žinantis europarlamentaras...
O kas toliau, galėtume paklausti to žinančiojo? Solistu jis jau buvo, savo tautiečių chorą suorganizavo, rezultatų jokių, matyt, metas plaukti į platesnius vandenis.
Tikėtina, kad tolesniu jo veiklos,o gal ir narystės tikslu taps jau ne lenkų, bet kitų Europos šalių parlamentarai iš Velso, Škotijos, Katalonijos, Korsikos, atstovaujantys tenykštėms tautinėms mažumoms arba siekiantys politinio suvereniteto savo atstovaujamiems regionams ir kartu su Žaliaisiais susibūrę į „Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso“ frakciją. Jai priklauso ir liūdnai garsėjanti Tatjana Ždanok iš Latvijos, nuolat dūzgianti apie rusų diskriminaciją Latvijoje.
Tačiau W.Tomaszewskiui vertėtų atsiminti, kad ši frakcija yra pati liberaliausia Europoje pagal seksualines pažiūras, todėl jam reikės ne nusisukti, bet aktyviai ginti Europos gėjus ir lesbietes. Ar užteks W.Tomaszewskiui jėgų dar ir šiame fronte?