Istorija netgi tiesiogine prasme visai trumpa: Londone pagerbiant mūsų aukso medalininkus buvo griežiama sutrumpinta Lietuvos himno instrumentinė versija – vietoje įprastų abiejų mūsų himno muzikos dalių pakartojimų tos dalys skambėjo po vieną kartą, todėl ir galima sakyti, kad himnas buvo sutrumpintas.
Paaiškinsiu smulkiau. Vinco Kudirkos sukurtas Lietuvos himno tekstas susideda iš keturių posmelių. Kad būtų aiškiau, priminsiu tuos posmelius: „Lietuva, Tėvyne mūsų…“, „Tegul Tavo vaikai eina…“, „Tegul saulė Lietuvoj…“, „Tegul meilė Lietuvos…“.
V.Kudirkos muzika tėra dviejų dalių. Pirmieji du posmeliai yra kartojami ta pačia melodija (liaudiškai tariant, ta pačia gaida), trečiojo ir ketvirtojo posmelių muzika taip pat kartojama du kartus. Tačiau pirmojo ir antrojo posmelių muzikos pabaigos yra skirtingos: po pirmojo posmelio pabaigos - „te stiprybę semia“ (muzikos terminais šnekant – pirmosios voltos, nuo itališko „volta“ - „kartas“,„sykis“) muzika vėl nukreipiama į pirmosios dalies pradžią.
Po antrojo posmelio pabaigos – „ir žmonių gėrybei“ (antrosios voltos) skamba jau tolesnė muzika - antroji himno muzikos dalis. Ši irgi sukomponuota tuo pačiu principu. Po trečiojo posmelio pabaigos – „mūs žingsnius telydi“ (pirmosios voltos) vėl sugrįžtama į antrosios muzikos dalies pradžią ir tik ketvirtojo posmelio pabaigoje su žodžiais „vienybė težydi“ skamba finaliniai himno akordai.
Su šiais pakartojimais mūsų himnas trunka 91 sekundę. Tačiau pagal olimpines taisykles nacionaliniai himnai negali būti ilgesni kaip 80 sekundžių, todėl šalys, jei to reikia, turėjo sukurti sutrumpintą himno versiją, telpančią į minėtą laiko limitą. Čia ir prasideda istorijos įdomumas.
Šią pasipiktinimo gaidą pagavo ir temą kūrybiškai išvystė Seimo narys Žilvinas Šilgalis: „Nenustačius Lietuvos Respublikos himno, atliekamo tarptautinėse sporto varžybose, etalono, nėra aišku, ką reprezentuoja šiuo metu tarptautinėse sporto varžybose atliekamas kūrinys Lietuvos Respublikos valstybinio himno motyvais(!). 2012 metų Londono olimpinių žaidynių metu, skambant Lietuvos valstybiniam himnui, šis buvo sutrumpintas, tam tikra prasme rodant nepagarbą pačiai Lietuvos Respublikai bei papiktinant Lietuvos Respublikos plačiąją visuomenę“.
Tačiau ministro pirmininko patarėjas Mindaugas Špokas turi kitokią nuomonę: „pagal reglamentą olimpinėse žaidynėse kiekviena valstybė turi pateikti savo trumpinį. Man sakė: kadangi jūsų šalis neturi tokios versijos, tai organizatoriai patys savo iniciatyva sutrumpina tą himną toje vietoje, kur priklauso. Iš tikro, tai reikia susitvarkyti, nes kitoje olimpiadoje bus lygiai tas pats. Jeigu mes neturime sutrumpintos versijos, tai bet kas gali trumpinti, karpyti“.
Dar kitaip kalbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užsienio ryšių direktorė Ijolė Domarkienė. Anot jos, Tarptautinis olimpinis komitetas visus himnus sutrumpina savo nuožiūra, o valstybė, gavusi sutrumpinto himno įrašą, turi jį perklausyti ir jei yra kokių nors netikslumų, gali pareikšti savo pretenzijas. „Mes patys nieko negalime trumpinti. Galime tik dar kartą pakvietę kompetentingus asmenis leisti paklausyti tą sutrumpintą partitūrą. Ir jeigu mes ateičiai norime kažkokių pakeitimų, tada turime kreiptis su atskiru prašymu“.
Lietuvos olimpinės misijos vadovo Algirdo Raslano išaiškinimas yra toks: “mes ėmėmės iniciatyvos, kad olimpinis komitetas galėtų užsakyti Lietuvos nacionalinio orkestro įrašą, kuris truktų iki 80 sekundžių. Šiuo metu tas variantas trunka 57–58 sekundes, ir visi pageidauja, kad jis būtų ilgesnis. Jeigu mes turėtume sutrumpintą variantą iki 80 sekundžių, tai jis praktiškai atitiktų visus reikalavimus, manau, taip himnas būtų sutrumpintas labai nedaug. Pagrindinė idėja yra tokia: padaryti, kad himnas būtų ir Lietuvos žmonėms tinkamas, ir sporto organizacijos prie jo nebekibtų.
Žodžiu, esmė tokia. Atmetus visiškai naivius, jei nepasakius - kvailus kai kurios žiniasklaidos nuogąstavimus „ar mes galime savarankiškai trumpinti“ arba Seimo nario aiškinimus apie apdovanojimo metu skambėjusius „valstybinio himno motyvus“,„rodant nepagarbą Lietuvos Respublikai“, galime tvirtai pasakyti, kad turėti iki 80 sekundžių trukmės himno variantą mes privalome. Tai nebus joks mūsų šalies pažeminimas, o tarptautinių standartų laikymasis.
Kaip tilpti į tas 80 sekundžių? Išeitį ir visai protingą pasiūlė tas pats Londonas. Per Rūtos Meilutytės apdovanojimą skambėjo abi mūsų himno dalys, tačiau be tų dalių pakartojimų, moksliškais žodžiais kalbant, ir po pirmos, ir po antros muzikos dalies – muzika šoko iš karto į antrąją voltą, praleisdama pirmąją. Taigi olimpiados šeimininkai pasielgė visiškai profesionaliai (jeigu tikrai jie patys tvarkė), nieko neiškarpė ar nenukarpė, muzikos formos nesudarkė, todėl Seimo nariams kalbėti tik apie himno motyvus nėra jokio pagrindo.
Čia galėtume kalbėti tik apie gana keistą Londone skambėjusio himno instrumentuotę – nesuprantama, kodėl buvo atsisakyta senosios Rimvydo Racevičiaus sukurtos, savavališką originalios harmonijos keitimą, pagaliau muzikinės logikos ribas tikrai peržengiantį himno paskutiniųjų taktų muzikos tempo sulėtinimą.
Kaip minėta, Lietuvos himno londoniškojo varianto trukmė buvo 58 sekundės. Vadinasi, dar liko neišnaudotos 22 sekundės galimo mūsų himno skambesio. Aišku, kad reikia jas išnaudoti. Būdas labai paprastas: po pirmosios nekartojamos himno dalies antrąją jo dalį reikėtų pakartoti, t.y. ją groti du kartus. Tuomet himnas pailgėtų 21 sekunde ir išnaudotų visą leidžiamą trukmę. Himno giedotojams tai irgi sudarytų galimybę sugiedoti himną iki pat paskutinės eilutės „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“.
Prisipažinsiu, kad šį pasiūlymą nusižiūrėjau iš Latvijos himno olimpinio pavyzdžio. Latviškasis „Dievs, svētī Latviju!“ turi tokią pačią muzikos formą, kaip ir lietuviškasis. Olimpiniams reikalams skirtame variante pirmoji muzikos dalis nekartojama, bet kartojama antroji. Negirdėjau, kad būtų buvę kokie nors Latvijos Seimo narių ar jų žiniasklaidos protestai dėl tokio Latvijos himno skambesio.
Bet čia Lietuva, esame unikalūs. Vietoje to, kad mūsų olimpinio sporto vadovai, Seimo ar Prezidentūros veikėjai pasikviestų bent vieną muzikos profesionalą, išdėstytų problemos esmę ir ją išspręstų, po olimpiados pasipylė tarpusavio ginčai, priekaištai ir net kaltinimai vienas kitų vos ne valstybės išdavimu.
Tokie mes esame: ieškome preteksto susipykti lygioje vietoje su savais, o dar didesnė gėda, kad ir su tarptautinio sporto ir olimpiados vadais, nes anot A.Raslano, „su žaidynių organizatoriais apie himną kalbėta ne kartą ir ne du, reikalaujame vienokio ar kitokio paaiškinimo“. Jie, suprantama, stebisi tokia keista šalimi Lietuva, nes nė viena pasaulio valstybė, išskyrus Lietuvą, nėra kėlusi skandalų dėl himno ilgio...
Seimo narys Ž. Šilgalis sakėsi inicijuosiąs įstatymo pataisą, kuria būtų reglamentuojamas sutrumpintas Lietuvos himno etalonas. Neturint ką veikti, žinoma, galima būtų kurti ne tik pataisą, bet ir visą Lietuvos valstybinio sutrumpinto himno instrumentinės versijos įstatymą. Bet argi neužtektų tokiam reikalui Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento parašo? Žinoma, jei prieš tai tokio himno muziką paklausytų ne tik mūsų olimpiniai lyderiai, bet ir nors keli muzikoje nusimanantys žmonės.