Vokietija ir liberalioji Europa šokiruota, nes svetingumas pabėgėliams apsisuko prieš jų gynėjus: priekabiavę ir prievartavę moteris Kelne (bent tie, kas buvo sulaikyti) pasirodė esą pabėgėliai. „O ką mes jums sakėme“, sako visi tie, kas kalbėjo, kad pabėgėlių negalima įsileisti, nes bus blogai, ir taip kalbantiems nelabai ką yra atsakyti.

Ką tu paaiškintum žmogui, kuris kartojo, kad reikia uždrausti alkoholį degalinėje ir sakė, kad rugsėjo pirmąją negalima pardavinėti alaus, o štai kažkas nusiperka alkoholio degalinėje rugsėjo pirmą dieną, prisigeria iki baltų arklių ir įmeta vaiką į šulinį? Su juo kalbos nebus.

Juo labiau, kad tikrai, jei nebūtų Kelne pabėgėlių, tai turbūt šių incidentų tą dieną nebūtų buvę. Gal būtų buvę kokie nors kiti incidentai, o gal ir ne. Nenusipirkęs degalinėje alkoholio, gal nusipirktų kur nors kitur. O gal nenusipirktų.

Jei namuose sprogsta dujos, nelabai ką yra atsakyti tiems, kas sakė, kad dujotiekio apskritai nereikia ir negali būti namie, o krosnis reikia kūrenti malkomis. Taip, jei nebūtų dujotiekio, dujos nebūtų sprogusios. Kaip ir kiekvienoje neracionalioje beprotybėje, dalelė tiesos yra.
Dabartinė Europa negalėtų apsitverti nei nuo pabėgėlių, nei nuo dinozaurų, nei nuo ožkų, nes pasienio kontrolė yra kelis kartus silpnesnė, nei bet kuri kita gynybos ir teisėsaugos funkcija. Deportuoti – juo labiau.
Andrius Užkalnis

Panašiai prieš kurį laiką mes, dėl sudebilėjusios tautos dalies (taip, tie patys žemės referendumo nevispročiai), atsisakėme atominės elektrinės, nes Japonijoje buvo avarija, o jei nebūtų tos atominės Japonijoje, tai tos avarijos nebūtų buvę. Kadangi pas mus dabar nėra atominės elektrinės, mes tokios avarijos neturėsim. Turėsim automobilius BMW, surenkančius idiotus prie vairo ir įvažiuojančius į viską, kas juda ir nejuda. Smalkėmis žmonės nuodysis, kaip ir kasmet, greitai ir tyliai. Ateis vasara, ir vandens telkiniai susirinks daugiau gyvybių, nei kada nors galėtų susirinkti branduolinė avarija. Bet atominės elektrinės nebus, todėl viskas gerai.

Beprasmiška kalbėtis su dviračių entuziastu, kuris skundžia apžvalgininkus policijai, kad jie nejuokautų apie nuskintus gatvėse dviratininkus, nes juk tikrai, būna taip, kad gatvėje tikrai žūsta dviratininkai. Tiesa, jei apžvalgininkų neliktų, marozai vis tiek įvažiuotų į dviratininkus, nes ne nuo Romo Sadausko ir ne nuo Andriaus Užkalnio pragaištingo poveikio Lietuvos keliuose ne viskas gerai, bet ką tu jiems paaiškinsi, kai dviratininkams grandinė įtraukia jų barzdą ir besisukantys pedalai tranko į galvą tol, kol išsikrato proto likučiai. Kai nelieka proto net likučių, žmogus sėda rašyti laiško policijai ir organams.
Jie nenorėjo atvykėlių profiliuoti ir vertinti islamo keliamos rizikos, nes islamas jiems „taikos religija“ ir Korane nieko apie Vokietiją ir interneto indoktrinavimą neparašyta.
Andrius Užkalnis

Tai dabar tas pats su pabėgėliais. Ar yra tarp pabėgėlių nusikaltėlių, apsimetėlių, prievartautojų, potencialių teroristų? Yra, kaip ir tarp dabartinių, Lietuvoje gimusių Lietuvos gyventojų, ar tarp tų, kas grynesnis vokietis, nei dubuo troškintų kopūstų ir baltosios Bavarijos dešros. Žinoma, yra.
Ar tai reiškia, kad nuo pabėgėlių reikia, arba įmanoma, apsitverti ar deportuoti? Ne, nereiškia. Dabartinė Europa negalėtų apsitverti nei nuo pabėgėlių, nei nuo dinozaurų, nei nuo ožkų, nes pasienio kontrolė yra kelis kartus silpnesnė, nei bet kuri kita gynybos ir teisėsaugos funkcija.

Deportuoti – juo labiau. Visa Britanijos imigracijos tarnyba išgali per metus deportuoti kokius aštuonis žmones, nes vieno nuteisto teroristo deportavimui reikia užpildyti aštuonis tūkstančius puslapių dokumentų (trim egzemplioriais) ir laimėti devynias apeliacijas teismuose, bet teismai šiuo metu nelabai gali padėti, nes jie užimti lietuviais skustomis galvomis iš vištų fabrikų ir visokiais albanais.

Europoje veikia tik policija ir kariuomenė, tačiau jos daro stebuklus supančiotomis rankomis (kaip ir Lietuvoje), nes jiems kasdien kenkia politikai. Tai tie patys prietrankos, kurie buvo sugalvoję „perkrauti“ santykius su Rusija, kol Vladimiras Putinas nepradėjo karo ir neužgrobė Krymo. Pabėgėlių krizė Europoje gilėjo ir mekenantys korektiški valdžios puspročiai kovojo su bet kokiomis problemomis sau įprastomis priemonėmis: konferencijomis, plakatais ir lankstinukais, užuot pasirūpinę adekvačiu saugumo užtikrinimu, policija viešose vietose ir bet kokių ekstremistų ir potencialių teroristų izoliavimu. Jie nenorėjo atvykėlių profiliuoti ir vertinti islamo keliamos rizikos, nes islamas jiems „taikos religija“ ir Korane nieko apie Vokietiją ir interneto indoktrinavimą neparašyta.
Rankas į orą iškėlę naciai vargu ar gali tikėtis palankesnės terpės, negu yra šiandien: valdžios impotentai savo neveiklumu ir bejėgiškumu ne tik pasiduoda, jie tiesiog palieka aikštelę, ir priešininkai gali mušti kamuolius į tuščius vartus.
Andrius Užkalnis

Negali jie būti tokie buki, tie politikai, sakote jūs. Gali, atsakau aš. Pažiūrėkite, kaip jie tiki, kad Paryžiaus konferencija gali sustabdyti klimato kaitą. Čia jau net nejuokinga: taip pat primityvios tautos tikėjo, kad dainomis ir šokiais galima prisišaukti lietų, arba kaip interneto forumų mamytės diskutuoja, kokie poteriai geriausiai padeda nuo piktos senolės prakeiksmo ir vaikučio subinytės paraudimo. Kai tokie dalykai vyksta tarp pirmuonių internete, galima tik šaipytis. Tačiau visi tie glušiai išsirenka valdžią, ir tada turime Angelą Merkel Vokietijoje ir Baracką Obamą Jungtinėse Valstijose, kurie tiki savo pačių užkeikimais.

Ir todėl dabar bus štai taip. Kad ir kaip beviltiškai būtų parengta Donaldo Trumpo prezidento rinkimų kampanija, jis pasako daugiau to, ką nori girdėti pavargusi nuo bejėgystės Amerika, negu visi kiti kandidatai kartu paėmus. Amerikoje jau buvo Jimmy‘is Carteris, beviltiškas liūdno vaizdo prezidentas, po kurio atėjo paprastas Ronaldas Reaganas, iš kurio irgi visi juokėsi. Spjaudėsi visas intelektualusis elitas, visi JAV to meto donskiai, dargužaitės ir girniai, bet Reaganą išrinko, ir jo negudrūs, nesudėtingai formuluojami požiūriai sėkmingai sugriovė Sovietų Sąjungą. Šiandien jis prisimenamas kaip nuveikęs šventą darbą.
Blogiau, nei Obamos administracija, Amerikoje nebus: Lietuvai mažiau padėjusi JAV administracija buvo tik George‘o Busho vyresniojo laikais.
Andrius Užkalnis

Ar taip pat galės būti prisimintas Donaldas Trumpas, ar jis turi ne tik asmeninį avantiūrizmą, bet ir stiprų vertybių stuburą, dabar sunku pasakyti (aš nesu optimistas), tačiau labai tikėtina, kad jį išrinks vis tiek. Blogiau, nei Obamos administracija, Amerikoje nebus: Lietuvai mažiau padėjusi JAV administracija buvo tik George‘o Busho vyresniojo laikais.

Blogiau bus Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Rankas į orą iškėlę naciai vargu ar gali tikėtis palankesnės terpės, negu yra šiandien: valdžios impotentai savo neveiklumu ir bejėgiškumu ne tik pasiduoda, jie tiesiog palieka aikštelę, ir priešininkai gali mušti kamuolius į tuščius vartus. Žaidimas iš esmės baigtas. Jie pradės nuo pabėgėlių, kaip kažkada pradėjo nuo žydų. Paskui ateis eilė gėjams, spalvotiems, ir tada vėl žydams, nes kaipgi be jų. Na ir tada savo atsiims tie, kas ilgais plaukais, ir tada akiniuotieji, kaip per terorą Kambodžoje. Galiausiai į specialias stovyklas su spygliuota tvora suveš dviratininkus ir žaliavalgius.

Jei galvojate, kad taip nebus, ir kad tai – lengvai išvengiama, turbūt tikite ir tuo, kad jūsų hibridinis automobilis išgelbės ledynus. Sėkmės tikint pasakomis.