DELFI nepateikė D. Kuodytės pasirašytos deklaracijos turinio. Štai tas kritikuojamas tekstas, kurį parengė Armėnijos parlamentarė Zaruhi Postandžian:
„Azerbaidžanas pasiskelbė esąs 1918-1920 m. egzistavusios Azerbaidžano Respublikos teisių perėmėju. Tačiau Kalnų Karabachas (Arcachas) niekada nebuvo tos respublikos sudėtyje ir tik dėl kemalistų (t.y., Kemalio Atatiurko vadovaujamos Turkijos) sandorio su bolševikais Arcachas tapo Sovietinio Azerbaidžano dalimi. 1991 metais Karabacho žmonės balsavo už nepriklausomybę referendume, kuris įvyko dalyvaujant dideliam tarptautinių stebėtojų skaičiui. Tačiau nedavęs Arcacho žmonėms įgyvendinti teisės į laisvą apsisprendimą, Azerbaidžanas pradėjo plataus masto karą, kuris baigėsi 1994 metais pasirašius susitarimą dėl ugnies nutraukimo.
Nepaisant nuolatinių Azerbaidžano ugnies nutraukimo režimo pažeidinėjimų, Karabacho armėnai toliau taikiu būdu kuria savo demokratinę valstybę, remdamiesi tarptautinėmis normomis ir standartais, iš kurių svarbiausias buvo 2006 metais įvykęs referendumas dėl Konstitucijos. Šis referendumas, kaip ir keletas įvykusių parlamento ir prezidento rinkimų daugelio tarptautinių stebėtojų, ekspertų ir žurnalistų pripažinti buvę demokratiški, laisvi ir teisingi.
Arcache veikia dešimtys politinių partijų, visuomenės informavimo priemonių ir nevyriausybinių organizacijų, rinkos ekonomika ir tarptautinius standartus atitinkanti nacionalinė teisėtvarka. Kalnų Karabacho Respublika yra susiformavusi valstybė ir nusipelnė tarptautinio pripažinimo bei narystės tarptautinėse organizacijose“ (versta iš Kalnų Karabacho Respublikos Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos pranešimo).
Minėtame pranešime pasak E. Zingerio Lietuvos pozicija išreikšta Baltijos Asamblėjos 28-ojoje sesijoje priimtoje deklaracijoje „Dėl siūlymų, susijusių su Kalnų Karabacho problemos sprendimu“. Joje esąs remiamas taikus šios problemos sprendimo būdas, pabrėžiami jėgos nenaudojimo, teritorijos vientisumo pagal tarptautinės normas principai.
Išeitų, kad Baltijos Asamblėjos (ir tuo pačiu Lietuvos) pozicija nesutampa su Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuriai šįmet Lietuva pirmininkauja, pozicija. Nes armėnų spaudoje rašoma, kad ESBO mano, jog konfliktas turi būti sureguliuotas remiantis trimis principais: tautų laisvo apsisprendimo ir lygiateisiškumo, teritorinio vientisumo ir jėgos nenaudojimo.
Savo šiuo poelgiu Lietuvos Seimo narė D. Kuodytė prisijungė prie tokių veikėjų kaip: Didžiosios Britanijos Lordų rūmų narė baronienė Caroline Cox, kuri pabuvojo Kalnų Karabache jau per 60 kartų, garsūs rusų demokratai Andrejus Sacharovas, Galina Starovoitova ir Lietuvoje neseniai apsilankęs, labai gerbiamas Jurijus Afanasjevas.
Iš jo pasisakymo šių metų sausio 13-osios minėjime Lietuvos Seime daugelis gal pirmą kartą išgirdo apie 1991 metų sausį Maskvos Maniežo aikštėje įvykusį didžiulį mitingą, skirtą paremti Lietuvą. Gali būti, kad daugelis iš mūsų, budėjusių prie Seimo tuo metu, likome gyvi būtent dėl to mitingo, kurio vienas iš organizatorių buvo J. Afanasjevas (jis mitingą ir vedė).
J. Afanasjevas iškilo tarp kitų Sovietų Sąjungos demokratų dar per perestroiką, buvo Tarpregioninės deputatų grupės lyderis. Atmintinas jo posakis, ištartas 1989 metais SSRS Aukščiausios Tarybos tribūnoje – „agresyviai paklusnioji dauguma“, kuris ne tik padalijo Aukščiausiąją Tarybą į dvi dalis, dalija iki šiol ir visą tarptautinę visuomenę.
Ir būtent J. Afanasjevas tais pačiais 1991 metais gruodžio 10, nepaisydamas pavojaus gyvybei, su kitais kolegomis politikais ir žmogaus teisių gynėjais buvo stebėtojas Kalnų Karabacho referendume dėl KKR nepriklausomybės ir pirmas pasirašė „Aktą dėl referendumo dėl Kalnų Karabacho Respublikos nepriklausomybės rezultatų“. Akte teigiama, kad pažeidimų nepastebėta. Pažymėta, kad referendumas vyko tęsiantis ginkluotai agresijai prieš Kalnų Karabachą, nuolatiniam sostinės Stepanakerto ir kitų gyvenamų vietovių apšaudymui įvairiais ginklais, įskaitant raketas ir artileriją. Balsavimo dieną žuvo 10 armėnų, 11 sužeista. Daugelis Stepanakerto moterų ir vaikų nakvojo rūsiuose. Miesto vandentiekis išsprogdintas, trūko duonos, medikamentų.
Referendume dalyvavo 82,2 procentų įregistruotų rinkėjų, 99,89 procentų balsavusių pasisakė už nepriklausomybę. Remdamiesi balsavimo rezultatais ir atsižvelgdami į Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją ir Tarptautiniais paktais, stebėtojai pareiškė: „Kalnų Karabacho Respublikos gyventojai didele balsų dauguma pasisakė už Kalnų Karabacho Respublikos nepriklausomybę“. Aktą pasirašė pirmas J. Afanasjevas ir 22 politikai, žmogaus teisių gynėjai, Rusijos Antifašistinio centro, „Memorialo“, „Kareivių motinų judėjimo“, Ukrainos „Rucho“ ir kitų organizacijų atstovai. Dalyvavo žurnalistai iš JAV, Bulgarijos ir Rusijos televizijos, France Press žinių agentūros, Ispanijos žinių agentūros, Didžiosios Britanijos foto agentūros, daugelio laikraščių korespondentai.
Atitinkamai tie, kurie neatsižvelgdami į nieką, remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, juda link tos žmonių grupės, kuriai priskirtini SSRS vidaus reikalų kariuomenės generolas, Kalnų Karabacho Ypatingosios padėties karinis komendantas V. Safonovas (jo kariai po to, kai Armėnijos Respublika atsisakė dalyvauti referendume dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo, 1991 metais pradėjo Kalnų Karabacho ištisus armėnų gyvenamus kaimus prievarta kraustyti į Armėniją), NVS 4-osios armijos karininkai ir kareiviai, kurie dalyvavo 1992 metais Azerbaidžano kovos veiksmuose prieš Kalnų Karabachą, Azerbaidžano samdiniai afganų modžachedai, turkai ir arabai bei Rygos OMON‘o dalinys, kuris 1990 m. spalio 24 naktį sunaikino Karabache armėnų kaimą Kadžavaną, kelis žmones nušovė, kelis – sužeidė, visi gyventojai buvo primušti, vyrai areštuoti, moterys ir vaikai išvaryti iš kaimo.
O štai būrelis SSRS Aukščiausios Tarybos ir RSFR deputatų, rusų demokratų (V. Šeinis, V. Smirnovas, A. Šabadas ir kiti) budėjo Kalnų Karabacho armėnų kaimuose, kad apgintų gyventojus nuo bombardavimo ir deportacijos, kad sustabdytų pastangas šalį valdyti jėgos metodais, teroru.
Kiekvienas renkasi pats, kokiam žmonių ratui priklausyti. Norėjau tik priminti, prie kokios grupės galima priskirti tuos, kurie beatodairiškai remia Azerbaidžano teritorinio vientisumo prioritetą...