R. Valatka. Ką mums neša taikos balandėlis Pranciškus ir Putino mirtos šakelė Kirilas?

 (1277)
Būna dienų lyg tyčia. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Putino mygtukas Medvedevas grasino mums ilgu atominiu karu, jei tik Kremliui neleisim siautėti, o popiežius Pranciškus Kuboje spaudė Putino mirtos šakelę, sorry, FSB mygtuko, Maskvos patriarcho Kirilo ranką, Vilniuje rimta filosofė išraitė feisbuke mintį, kad nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje ją gąsdina.
Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

„Aš turiu tris anūkus (vakar gimė trečioji mergytė) ir kažkaip nenorėčiau to karo. Jeigu čia vyks karo veiksmai ir bus nusiaubta Lietuvos žemė, menka paguoda, kad NATO galbūt laimės. Mes to nebepamatysime. Bet nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje gąsdina, kad mes jį prisišauksime. Juk sako: netark velnio vardo, nes jis apsireikš“, – rašė susirūpinusi močiutė.

Racionalu? Nenuneigsi. Bent dėl karo noro ir pasekmių. Dėl žiniasklaidos, tai juk taip pat 99 proc. lietuvių sutaria: nebūtų tų žurnaliūgų, visi ilgai ir laimingai palaimintoje taikoje gyventume.

„Tiesiog norėjau apkabinti savo brolius stačiatikius“, – prieš susitikimą su Maskvos patriarchu Kirilu sakė popiežius Pranciškus. Ir pridūrė, kaip svarbu plėtoti santykius su Rusija, nes Maskva, anot popiežiaus, gali būti svarbi partnerė, garantuojant taiką pasaulyje.

Racionalu? Baltos kumelės sapnas.

Kaip gali taiką garantuoti valstybė, kuri ką tik užgrobė taikios valstybės teritoriją su pustrečio milijono gyventojų? Nusišluostydama užpakalį 1975-ųjų Helsinkio Baigiamuoju aktu ir 1994-ųjų Budapešto memorandumu. Valstybė, kuri pasiuntė tūkstančius tankų, artilerijos pabūklų ir raketinių sistemų, o taip pat tūkstančius geriausių karių ir generolų atplėšti nuo Ukrainos dar dvi sritis?

Pagaliau kaip valstybė, kurios „Buk“ sistema numušė lėktuvą su 300 žmonių ir kuri vietoj krikščioniško apgailestavimo apdovanojo žudikus ordinais, apskritai gali būti minima taikos kontekste? Juolab, kai tai sako ne Mogherini, Hollande‘as ar Merkel, o popiežius, milijardo katalikų moralinis autoritetas.

Kuo pagrįstas Pranciškaus I racionalumas? Pagrindinė mintis: tik nesipykim su Rusija, tik būkim racionalūs. Kodėl ir močiutės, ir popiežiaus racionalizmas yra iracionalūs? Todėl, kad vienintelis Maskvai priimtinas racionalumas yra, kai visi be išlygų pritaria Putinui.

Kuo pagrįstas Pranciškaus I racionalumas? Pagrindinė mintis: tik nesipykim su Rusija, tik būkim racionalūs. Kodėl ir močiutės, ir popiežiaus racionalizmas yra iracionalūs? Todėl, kad vienintelis Maskvai priimtinas racionalumas yra, kai visi be išlygų pritaria Putinui.
R. Valatka


Tą pačią dieną, kai patriarchas Kirilas į komunistinę Kubą atvežė popiežiui Pranciškui mirtos šakelę su dailiai apvyniota FSB angimi, tai aiškiai savo interviu išdėstė Rusijos premjeras Medvedevas: „Amerikiečiai, JAV prezidentas ir mūsų arabų partneriai turėtų pasvarstyti – ar jie nori nenutrūkstamo karo? Ar jie tikisi greitos pergalės? Realybė ta, kad karas tęsis metų metus, jei ne dešimtmečius. Ar to norite? (...). Verčiau tai, nei dar vieno karo pasaulyje pradžia.“

Atviras grasinimas atominiu vėzdu? Panašu. Ir skamba tai ne pirmąkart: arba darysite taip, kaip reikia Putinui, arba žinokitės. Bet yra šis tas naujo. Kas?

Medvedevo grasinimas Vakarams nuskamba kone sinchroniškai su bendra Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus deklaracija: „Mes raginame tarptautinę bendruomenę siekti nutraukti smurtą bei terorizmą ir per dialogą prisidėti prie greito grįžimo prie pilietinės taikos.“

Gražu, nieko neprikiši. Bet štai koks klausimas: kokio velnio Maskvos ir visos Rusijos patriarchui belstis į Kubą, kad paragintų pasaulio teroristą Nr.1 Putiną nutraukti smurtą Ukrainoje ir Sirijoje, jei jis galėjo lengvai tai padaryti bent porą kartų prieš tai – kalbėdamasis su teroristu Nr. 1 akis į akį. Pavyzdžiui, kai giedojo ditirambus Putinui: „Aš visai atvirai turiu pasakyti, kaip patriarchas, kuris privalo sakyti tiesą, nekreipdamas dėmesio nei į politinę konjunktūrą, nei į propagandinius akcentus, apie tai, kad didžiulį vaidmenį ištaisant tą mūsų istorijos neteisybę suvaidinote asmeniškai jūs, Vladimirai Vladimirovičiau.“

Arba tuo metu, kai varinėdamas kalbas apie Rusijos karą Ukrainoje, Kirilas jį pavadino „tarpusavio kovomis“. Nieko sau „tarpusavio kovos“, kai per dieną iš Rusijos į Ukrainą įvažiuoja šimtas tankų su Rusijos tankistais. Ką į tai Pranciškus?

Nė čiūkšt, nė briūkšt. Žinoma, neteisinga būtų įtarti popiežių talkinant Putinui. Bet ir nuomonės, kad popiežius pasimovė ant FSB meistriškai pakištos mirtos šakelės, lengvai nenuneigsi. Už Kirilo susitikimą su popiežiumi FSB generolai neabejotinai gaus po ordiną.

Kas leidžia taip svarstyti?

Pirmiausia susitikimo laikas. Putinas įstrigo Ukrainoje, klimpsta Sirijoje, Baltijos šalyje JAV įkurs po batalioną, britai siunčia į Baltijos jūrą karo laivus, o Rusiją jau kitąmet gali ištikti defoltas. Teroristas Nr.1 iki ausų įklimpo savo paties išvietėje, iš kurios net ir išlipęs sausas smirdės toli toli. O ir tam, kad išliptų, reikia gero inkaro – net Prancūzija su Vokietija neskuba traukti. Taigi popiežius – geriau nei švęstas vanduo.

Kirilui šis susitikimas – su dvigubu dugnu. Ir kaip dvasininko, ir kaip Putino specialaus pasiuntinio, kurio tikslas – legitimuoti Rusiją. Tai iš dalies patvirtina ir bendra popiežiaus ir patriarcho Kirilo Deklaracija. Kai kurie Deklaracijos punktai – tarsi Lubiankoje parašyti.

Teroristas Nr.1 iki ausų įklimpo savo paties išvietėje, iš kurios net ir išlipęs sausas smirdės toli toli. O ir tam, kad išliptų reikia inkaro – net Prancūzija su Vokietija neskuba traukti. Taigi popiežius – geriau nei švęstas vanduo.
R. Valatka

Pavyzdžiui, 26-asis: „Mes apgailestaujame dėl smurto Ukrainoje, kuris jau pareikalavo daugybės aukų, sukėlė gausybę žaizdų taikiems gyventojams ir įstūmė visuomenę į gilią ekonominę bei humanitarinę krizę. Mes raginame visas į konfliktą įsitraukusias puses vadovautis išmintimi, siekti socialinio solidarumo ir veiksmų, skirtų taikai kurti“.

O švenčiausioji Mergele Marija: „Į konfliktą įsitraukusias puses.“ Nė žodžio apie Rusijos agresiją, jos užgrobtas teritorijas. Popiežius Pranciškus Rusijos užpultai Ukrainai nori pasakyti, kad joje vyksta tik pilietinis karas, kad jokio Krymo užgrobimo ir Rusijos generolų Donbase niekada nebuvo. Bravo Kirilui. Sudorojo popiežių kaip šiltą vilną. Popiežius prabyla kaip Dima Kiseliovas.

Popiežius Pranciškus, patriarchas Kirilas
Popiežius Pranciškus, patriarchas Kirilas
© Reuters/Scanpix

Nieko gero Romos popiežiaus valdiniams unitams nežada 25 punktas: „Šiandien akivaizdu, kad praeities unitijos metodas, suprastas kaip vienos bendruomenės sąjunga su kita atsiskiriant nuo savosios Bažnyčios, nėra tas kelias vienybei atkurti. Nepaisant to, bažnytinės bendruomenės, kurios iškilo šiomis istorinėmis aplinkybėmis turi teisę egzistuoti.“

Antras antausis LDK sukurtai dviejų Bažnyčių unijai – po Rusijos caro. Kol Putino mesianizmo ranka per trumpa, pagyvenkite sau, unitai, o jau paskui bus kaip po LDK ir Lenkijos padalijimo: marš atgal į Maskvos bažnyčią.

27-asis punktas rodo, kad nelabai mielaširdingas Romos vyskupas ir nuo Maskvos atsiskyrusiai Ukrainos stačiatikių bažnyčiai: „Viliamės, kad stačiatikių schizma Ukrainoje gali būti įveikta remiantis egzistuojančiomis kanoninėmis normomis tam, kad visi stačiatikiai Ukrainoje galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje.“

Nė žodžio apie Rusijos agresiją, jos užgrobtas teritorijas. Popiežius Pranciškus Rusijos užpultai Ukrainai nori pasakyti, kad joje vyksta tik pilietinis karas, kad jokio Krymo užgrobimo ir Rusijos generolų Donbase niekada nebuvo. Bravo Kirilui. Sudorojo popiežių kaip šiltą vilną. Popiežius prabyla kaip Dima Kiseliovas.
R. Valatka


Turbūt pats įžūliausias punktas. Nebent popiežius ir Kirilas turėjo galvoje, kad visi Ukrainos stačiatikiai turi pereiti į Ukrainos Bažnyčią. Bet visi žino, kad Maskvos patriarchas Ukrainos stačiatikių bažnyčią laiko atskalūnais.

Ne vienas Ukrainos žurnalistas Deklaraciją prilygino Vatikano susitarimui su Hitlerio Vokietija. Per stipru, bet negero kvapo joje esama. Ir nors mūsų popiežiaus mylėtojai dūsauja, kad į Pranciškaus ir Kirilo susitikimą žiniasklaida žvelgia ne per teologijos, kaip derėtų, anot jų, o tik per politikos prizmę, įdomu, kodėl pasaulinės Katalikų Bažnyčios galvos ir vienos šalies valstybinės bažnyčios vadovų susitikimas įvyko būtent dabar, o ne iki Krymo užgrobimo, ne iki Minsko susitarimų?

Galimas atsakymas: Putino klika tuo metu manė, kad tokio susitikimo Rusijai nereikia. Tai vardan ko Romos popiežius sutiko kai kuriuose Deklaracijos punktuose atrodyti nykiai? Nežinomi Viešpaties keliai. Bet kai ką galima išmąstyti: tikėjimas vakarietišku racionalumu.

„Nuogąstauju, kad Lietuva neturi racionalios politikos Rusijos atžvilgiu, kad ji vėl pasidavė „regiono lyderio“ vilionėms. Rusija vaizduojama kaip itin pavojinga, neprognozuojama valstybė, beveik laukinis žvėris, bet tuo pačiu stengiamasi ją įvaryti į kampą, kur ji jaustųsi priversta griebtis kraštutinių priemonių. Nėra jokių antirusiškų žingsnių, kuriems Lietuva nepritartų. Lietuva pasisako už kuo platesnes sankcijas, ragina NATO kurti karines bazes Lenkijoje ir Baltijos šalyse, aprūpinti Ukrainą ginklais. Lietuvos vadovai pralenkia kitas šalis viešai smerkdami Rusiją“, – taip ir panašiai prieš gerus metus piktinosi vienintelis harvarduose išlavintas mūsų politologas.

Dabar jau ir žmogus iš harvardų taip nebekalba. Putinas yra geras mokytojas, kai kalbama apie Just. Marcinkevičiaus apdainuotą lietuvio nuolankumą.

Putino Rusija, kaip ir Stalino Rusija, kaip ir bet kuri Rusija nuo Ivano Žiauriojo laikų supranta tik taip: arba duodi jai atgal, arba būsi jos satelitas, o po to ir vergas. Ukraina niekada nenorėjo tapti Vakarų dalimi, norėjo tik laisvės. Koks buvo Putino atsakas? Karas. Kai Ukraina į karą atsakė karu, Putinas pabrukęs uodegą spruko į Siriją.

Visi sveiko proto žmonės sutiks su močiutės filosofės noru, kad Lietuvoje nebūtų karo. Bėda, kad su iracionalia jėga, XXI a. grasinančia pasauliui atominiu karu (kuo Putinas skiriasi nuo Kim Jong Uno?) neįmanoma veikti „racionaliai“, naiviai tikintis, kad ir iracionali jėga galiausiai taps racionali. Ne mes Rusiją įvarėm į kampą. Rusija pati save įsivarė į kampą.

Jei mes Vakaruose būtume buvę tikrai racionalūs, turėjome spausti Rusiją jau po 2008 m. karo su Gruzija. Bet prancūzai statė Rusijai „mistralius“, švedų „Volvo“ BTR variklius keitė, vokiečiai rusų armiją treniravo. Ar tai racionalu? Tai buvo iracionali politika.

Kaip ir tarpukario Lietuvos. Nebuvo draugiškesnės valstybės SSRS nei Vasario 16-osios Lietuva. Kuo tai baigėsi 1940-ųjų birželį? Visi nuolankūs, taigi racionalūs, Maskvos pauodegį bučiavę generolai ir ministrai buvo nužudyti, o jų žmonos ir motinos, taip pat mokytojos ir ūkininkės su ką tik gimusiomis anūkėmis išmestos prie Ledjūrio numirti.

Nebuvo draugiškesnės valstybės SSRS nei Vasario 16-osios Lietuva. Kuo tai baigėsi? Visi racionalūs, Maskvos pauodegį bučiavę generolai ir ministrai buvo nužudyti, o jų žmonos ir motinos su ką tik gimusiomis anūkėmis išmestos prie Ledjūrio numirti.

Kovo 11-osios Lietuva irgi ilgai bandė būti racionali santykiuose su Maskva. Tokia racionali, kad išlaidos gynybai buvo „racionalizuotos“ iki 0,8 proc. BVP. Tai ir popiežiaus obuoliavimas su Kirilu, o ne „nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje“ turėtų gąsdinti rimtą filosofę, trijų anūkų močiutę. Jei karo tikrai nenorime sulaukti, melskimės už Romos popiežių, 4 proc. BVP gynybai ir JAV batalioną Lietuvoje.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Be sienų

A. Marcinkevičius. Nutylėta pergalės kaina: kiek ir ko gavo Sovietų Sąjunga iš sąjungininkų (356)

Žinomas Rusijos istorikas Markas Soloninas nepatingėjo ir suskaičiavo, kiek ir ko gavo Sovietų Sąjunga iš Vakarų sąjungininkų per Antrąjį pasaulinį karą. Šiandieninėje Rusijoje ir dabar stengiamasi tai nutylėti, akcentuojant vien tik „sovietinės liaudies žygdarbį“…

R. Bogdanas. Dideli žmonės patogiausi, kai jų nelieka (212)

Trečiadienį įvyko du išlaisvintųjų sutikimai. Maskvos Vnukovo oro uoste nusileido lėktuvas, iš Rostovo atskraidinęs Rusijos piliečius Aleksandrą Aleksandrovą ir Jevgenijų Jerofejevą. Jie buvo nuteisti Ukrainoje kalėti 14 metų už dalyvavimą teroristinėje veikloje ir už Ukrainos kariškio nužudymą.

E. Lucasas. Ar tikrai žengiame į scenarijų, pavaizduotą knygoje „2017-ieji: karas su Rusija“ (126)

Mano vanagiškas požiūris į Rusiją daugelio Britanijos vyriausybėje būdavo atmetamas kaip „pamišėliškos Edwardo Lucaso kalbos“. Taigi man buvo įdomu pamatyti naują knygą „2017-ieji: Karas su Rusija“ (2017: War with Russia), kurios autorius – labai aukštas pareigas užėmęs britų dimisijos generolas seras Richardas Shirreffas. Tai šiek tiek beletrizuotas scenarijus, vaizduojantis Kremliaus ataką prieš Baltijos valstybes, paskatintą Vakarų šalių karinio silpnumo.

R. Bogdanas. JAV reikia trečio kandidato (73)

Prezidento rinkimai JAV įsibėgėjo visu tempu. Rūpi mums ar nerūpi, bet labai daug kas priklauso nuo JAV pozicijos mus tiesiogiai ir netiesiogiai liečiančiais klausimais. Todėl Lietuvai tikrai ne tas pats, kokia bus JAV politika, pvz., Europos Sąjungos, Baltijos šalių ar Rusijos atžvilgiu.

Vodkos imperija: vadai gerdavo kol apsivemdavo, prie stiklelio sprendėsi paprastų žmonių likimai (178)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Marko Lawrence‘o Schrado knygą „Vodkos imperija: alkoholis, valdžia ir politika Rusijoje“, kurioje pateikiama unikali Rusijos politikos, kultūros istorija per vodkos prizmę. Autorius – Vilanovos universiteto Politikos mokslų katedros (JAV) docentas.