R. Bogdanas. Briuselis britams: ne reikš ne

Po keturių mėnesių žinosime, ar Didžioji Britanija lieka Europos Sąjungoje, ar ne. Birželio 23 dieną britai pasisakys šiuo klausimu referendume. Jau antrą kartą. Pirmąsyk referendumas dėl narystės tuo metu vadinamoje Europos Ekonominėje Bendrijoje įvyko 1975 m., vos dveji metai po įstojimo. Tada 67 proc. piliečių buvo už.

Kodėl bus balsuojama pakartotinai? Aiškinama, jog Europos Sąjunga labai pasikeitė ir ji nebe tokia, už kokią pasisakė britai prieš 40 metų. Visais laikais Didžioji Britanija apmąsto savo santykį su Europa, kurią jie dažnai vadina „kontinentu“. Yra jų didžioji sala, ir yra žemynas. Prieš paskutinius nacionalinius rinkimus tarp konservatorių susiformavo atskiras sparnas, pasisakantis prieš ES, kurioje atsiranda per daug socializmo. Lygiagrečiai išniro ir sparčiai išpopuliarėjo Nepriklausomybės partija, kurios lyderiai yra prieš suvienytą Europą ir už civilizacijos ramstį Vladimirą Putiną.

Todėl Konservatorių partijos pirmininkas, siekdamas sutelkti daugiau rinkėjų po savo vėliavomis, 2013 m. pažadėjo pergalės atveju surengti referendumą dėl narystės ES. Ir jis laimėjo rinkimus. Skirtingai, nei įprasta Lietuvoje, rinkiminį pažadą reikia tesėti.

Keletą metų papurenęs dirvą, Davidas Cameronas sėdo už derybų stalo Briuselyje. Iš anksto jis buvo viešai pagrasinęs, jog nepasiekus susitarimo jis pats pasisakys už išstojimą. D. Camerono derybos su ES vadovais truko ilgas 40 valandų su vos penkių valandų pertrauka poilsiui. Dalia Grybauskaitė susitikimo eigą išpranašavo taip glaustai ir tiksliai, kad ją citavo pasaulio žiniasklaida nuo Europos iki JAV: esą, visi turėsime savo mažą dramą, o galiausiai susitarsime.

Taip ir įvyko. Grįžęs į Londoną, jau šeštadienį – kas yra ypatingai reta Britanijoje – premjeras susikvietė pas save ministrų kabinetą. Įdomu, kad D. Cameronas jiems leido laisvai skelbti savo nuomonę dėl narystės, tačiau yra uždrausta naudoti administracinį resursą išstojimo propagavimui.

Visi laukė, ką pasakys vienas populiariausių Didžiosios Britanijos konservatorių Londono meras Borisas Johnsonas. Po kelių dienų šis paskelbė esąs už išstojimą, nors vos prieš porą savaičių karštai tikino, jog mato klestinčią Britanijos ateitį tik Europoje. Net jo paties tėvas, žinomas politikas gamtosaugininkas, suabejojo sūnaus sprendimu. Šį mero posūkį politiniai apžvalgininkai aiškina jo ketinimu perimti vadovavimą konservatorių partijai, dėl ko jis bando rodytis kitoks, nei dabartinis pirmininkas D. Cameronas, kad sutelktų euroskeptikų partijoje balsus. Antra vertus, taip jis net apyžlibių rinkėjų akyse aiškiai atsiriboja nuo amžinųjų priešininkų leiboristų, kurie remia narystę ES.

Tačiau B. Johnsonas nepamiršta, jog ir Britanijos didysis verslas, ir nemaža dalis konservatorių yra už narystę, todėl šalia užsimena, jog po pirmo referendumo galima vėl derėtis, o tada, susirinkus visas dar likusias razinas iš ES pyrago, surengti antrą referendumą.

Deja, Briuselis apsisprendęs kietai. Nors Britanija reikalinga ES, koridoriuose jau aiškiai pasakyta, jog Ne reikš Ne, ir narystė bus nutraukta. Šalininkų kalbos, paremtos Šveicarijos ir Norvegijos pavyzdžiais, jog išstojus būtų daugiau suvereniteto ir nereiks kažkam mokėti, lengvai atmetamos tais pačiais pavyzdžiais. Šios dvi šalys, norėdamos turėti palankias verslo sąlygas, privalo laikytis ES taisyklių, nors negali dalyvauti ir balsuoti jas priimant – jos privalo suderinti savo teisę su ES įstatymais, taip pat mokėti į ES biudžetą.

Pavyzdžiui, Šveicarija, nebūdama nare, yra sumokėjusi 1,8 mlrd. eurų į ES plėtros fondą, kuriuo ir Lietuva naudojasi. O kai šveicarai uždarė sienas imigrantams iš ES, pažeisdama laisvo žmonių judėjimo principą, Briuselis išmetė ją iš studentų mainų programos. Pabėgėlių stovykla iš Kalė uosto Prancūzijoje netrukdoma persikeltų per Lamanšą į Doverį, jei tik Didžiajai Britanijai nustotų galioti ES viduje dabar veikiantys susitarimai.

Keturių mėnesių kampanija baigsis didžiausiu istorijoje televizijos forumu, kurį BBC surengs garsiajame Londono Wembley stadione birželio 21 d., o po Joninių, manau, sužinosime, jog britai skirtis nenori.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.