Dar visai neseniai Ekvadoro sostinėje Kito lankęsis Ispanijos socialinės apsaugos ir darbo ministras Jesus Caldera pareiškė, kad atsižvelgiant į šalies darbo rinkos aktualijas, Ispanijai artimiausiu metu reikės per 200 tūkst. naujų darbuotojų, tačiau artėjant rinkimams opozicija paskelbė savo imigracijos politikos gaires, kurių nuosekliai laikantis, darbo rankų poreikio problema gali tik išaugti.

„Integracijos sutartis“

Ispanijos Liaudies partijos (Partido Popular) prezidentas ir pagrindinis Socialistų partijos (Partido Socialista, PSOE) lyderio ir vyriausybės vadovo Jose Luis Rodriguez Zapatero oponentas Mariano Rajoy, praėjusį trečiadienį Barselonoje vykusios politinės programos pristatymo metu sukėlė tikrą diskusijų audrą tiek šalies bei užsienio žiniasklaidoje, tiek politiniuose bei visuomeniniuose sluoksniuose.

Mat buvo pristatyta Ispanijos Liaudies partijos programa, susijusi su šalies imigracinės politikos klausimais.

Šalyje, kur beveik 10 proc. gyventojų sudaro užsieniečiai, imigracijos klausimai savo aktualumu tikrai nenusileidžia, pavyzdžiui, terorizmo klausimams.

Pristatydamas savo politinę programą M. Rajoy pareiškė, kad laimėjus artėjančius rinkimus, visiems imigrantams, kurie kreipsis dėl leidimų gyventi Ispanijoje ar tiesiog norės juos pratęsti, kartu teks pasirašyti ir taip vadinamą „integracijos sutartį“ (Contrato de Integración).

Per metus neradus darbo teks keliauti namo

Pasirašydami „integracijos sutartį“, užsieniečiai įsipareigos „laikytis Ispanijos įstatymų bei ispanų papročių, išmokti ispanų kalbą, mokėti mokesčius valstybei ir aktyviai dirbant integruotis į ispanų visuomenę“.

Užsieniečiams, kurie pasirašę sutartį jos laikysis, bus pasiūlytos tos pačias teisės ir gyvenimo sąlygos, kokiomis naudojasi Ispanijos piliečiai, be to, jiems bus užtikrintos teisės į tikėjimo išpažinimą bei papročius, žinoma, jeigu jie neprieštaraus Ispanijos įstatymams.

„Sutarties“ projekte, be kita ko, pabrėžiama, kad tiems užsieniečiams, kurie Ispanijoje per metus nesugebės rasti darbo, teks grįžti namo.

Imigrantams – griežtesnė tvarka

Liaudies partijos lyderis, pristatydamas savo programą taip pat pabrėžė, kad iškovojus pergalę rinkimuose, Ispanijoje daugiau nebebus vykdomos masinės užsieniečių legalizavimo šalyje akcijos (paskutinė vyko 2006 metais, kurios metu Lietuvos, kaip ir kitų 9 naujųjų Europos Sąjungos šalių piliečiams buvo panaikintas reikalavimas turėti darbo leidimus, norint legaliai dirbti Ispanijoje), taip pat turėtų padaugėti imigrantų išsiuntimo iš šalies atvejų.

Šalia kitų programos nuostatų M. Rajoy pabrėžė būtinybę atidžiau žiūrėti į užsieniečių atvykimą į šalį šeimų susijungimo atvejais bei siekti, kad Ispanijos Karalystėje nusikaltę užsieniečiai iš šalies būtų išsiųsti nedelsiant.

Belieka priminti, kad Mariano Rajoy šias idėjas bandė įtvirtinti dar būdamas vidaus reikalų ministru Jose Maria Aznaro vyriausybėje, tačiau tuomet tam pasipriešino Ispanijos Aukščiausiasis Teismas.

„Integracijos sutarties“ pirmtakė – Prancūzija

Reikia pasakyti, kad ši Ispanijos Liaudies partijos iniciatyva nėra naujovė. Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy „Integracijos sutarties“ nuostatas į šalies įstatymuose įtvirtino dar 2004 metais, būdamas vidaus reikalų ministru.

Šiuo metu Prancūzijoje įstatymas reikalauja, kad užsienietis, besikreipiantis dėl leidimo gyventi Prancūzijoje, tuo pačiu metu pasirašytų savotišką deklaraciją, kurioje pasižadėtų gerbti šalies įstatymus bei pagrindines Prancūzijos Respublikos vertybes (tame tarpe ir lyčių lygybės principą) bei išmokti prancūzų kalbą. Jeigu „sutarties“ sąlygos pažeidžiamos, toks užsienietis gali prarasti socialines garantijas, o blogiausiu atveju – būti išsiųstas iš šalies.

Programos verinimai prieštaringi

Kaip ir buvo tikėtasi, dešiniųjų lyderio pasisakymai susilaukė atgarsio politinių oponentų bei visuomeninių organizacijų stovyklose.

Pasak nevyriausybinės organizacijos „SOS Rasizmas“ (SOS Racizmo) atstovo Javiero Ramireso, tokios Liaudies partijos reformos būtų antikonstitucinės, nes žmogaus teisės negali būti skirstomos pagal tautybę, socialinę ar administracinę padėtį visuomenėje.

Asociacijos, jungiančios imigrantus darbininkus iš Maroko (ATIME) vadovas Kamalis Rahmounis ironizavo, kad visuomenės integracija negali būti vykdoma pagal dekretus ar sutartis. Galų gale sulauksime, kalbėjo K. Rahmounis, kad mums bus pateiktas ispanų papročių katalogas, kurį visi turėsime pasirašyti.

Ispanijos vidaus reikalų ministras Alfredo Perez Rubalcaba M. Rajoy pasiūlymą pavadino „garais, atsiduodančiais ksenofobija, kuri mus visus labai neramina“.

Sunku pasakyti, kaip šie Liaudies partijos lyderio pasisakymai paveiks artėjančių rinkimų rezultatus, turint omenyje tai, kad šiuo metu Ispanijoje gyvena daugiau kaip 4 milijonai imigrantų, galinčių balsuoti.

Belieka tikėtis, kad rinkimus laimėjus Liaudies partijai, „Integracijos sutartis“ nebus taikoma Europos Sąjungos valstybių piliečiams.

Ar duos žinomo XVIII a. mastytojo idėjų personifikacija norimus rezultatus, parodys laikas.