Britų laikraštis netgi nurodo tuos tris Irano pietuose esančius objektus. Tai Natanzos reaktorius, kuriame jau veikia 164 centrifugos, netoli istorinio Isfahano miesto įsikūrusi urano sodrinimo įmonė, kurios tuneliuose saugoma 250 tonų dujų paskutiniam sodrinimo procesui, ir termobranduolinei reakcijai būtino vadinamojo „sunkiojo vandens“ reaktorius Arake. Būtent jame bus išgaunamas plutonio kiekis, reikalingas atominei bombai sukurti.
Izraelis jau nekartą perspėjo, kad neleis Iranui pasigaminti branduolinio ginklo. Gynybos ministras Ephraimas Snehas prieš keletą savaičių per televiziją sakė, kad būtina pasirengti „smogti preventyvų smūgį“ Iranui ir jis davęs nurodymą Izraelio lakūnams pradėti treniruotes. Jų valdomi kariniai lėktuvai skraidė į Gibraltarą, iki kurio ir atgal yra maždaug 2000 km atstumas, prilygstantis nuotoliui iki Irano. Taip pat numatyti trys maršrutai per Turkiją. Karinių oro pajėgų daliniai, dislokuoti Negevo dykumoje ir į pietus nuo Tel Avivo, pasirengę panaudoti taktinį branduolinį ginklą artimomis Iranui sąlygomis.
Apžvalgininkai įtaria, kad Izraelis savo ketinimus yra suderinęs su Pentagonu. Ir, nors Vašingtonas teigia, kad operacija prieš Iraną yra „kraštutinė priemonė“, laikraštis „Ha‘aretz“ turi faktų, esą žydai ir amerikiečiai tęsia glaudų bendradarbiavimą karinėje srityje. Pavyzdžiui, Izraelis jau naudojasi Amerikos projektu, pagal kurį atakos metu perimamos priešo raketos, taip pat jis yra dislokavęs keletą priešraketinių kompleksų „Patriot“. Per karą Persijos įlankoje šios raketos nepasiteisino, tačiau jos iraniečiams rimtai gali sutrukdyti panaudoti balistinius savo užtaisus „Shahab-2“. Konflikto atveju Iranas taip pat gali uždaryti Ormuzo sąsiaurį, kuriuo pervežamas penktadalis pasaulio naftos.
Dėl savo veiksmų derinimo su Vašingtonu Tel Avivas problemų neturi. „The Washington Post“ primena 1981 m., kai Izraelis atgaline data gavo Jungtinių Valstijų pritarimą bombarduoti Irako atominę jėgainę Ozirako mieste. Dabar Vašingtonas, nuolat grasinantis Teheranui, gali pasinaudoti kariniu savo sąjungininko Izraelio įniršiu ir taip išvengti nesibaigiančių diskusijų dėl rezoliucijos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Rusija ne tik priešinasi amerikietiško pavyzdžio dokumento priėmimui, tačiau ir realiais veiksmais stiprina karinę Irano galią. Kaip praneša Rusijos elektroninis laikraštis „Forum“, sausio 6 d. Abu Dabyje įvyko aukštų Rusijos karinių pareigūnų susitikimas su Persijos įlankos šalių specialistais. Jame buvo pranešta, kad Rusija Iranui anksčiau negu sutarta pagamino ir pardavė 29 zenitinių raketų kompleksus „TOP-M1“. Gynybos ministras Sergėjus Ivanovas tai patvirtino ir pridūrė, kad Iranas ketina pirkti tolimo veikimo raketų kompleksus „S-300“. Daugelis šios ginkluotės į Iraną perkeliama iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Bet kažin, ar Izraelio ir Irano ginklavimosi varžybos atšaldys abiejų šalių ketinimus vienai kitą pamokyti. Dabar vyksta žodžių dvikova. Ja tarsi ruošiama visuomeninė nuomonė galimam konfliktui. Matyt, JAV šiame pavojingame žaidime žarijas ketina žarstyti svetimomis rankomis.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.