Teiginiai
Tarptautinis karo tribunolas pripažino numerių priskyrimo žmonėms praktiką nusikaltimu žmoniškumui.
Verdiktas
Manipuliacija. Tarptautinis karo tribunolas Niurnbergo teismo proceso metu kaltino 24 nacių Vokietijos vadovus. Kai kurie kaltinamieji apkaltinti nusikaltimu žmoniškumui, t. y. civilių žudymu, naikinimu, pavergimu, deportacija, bet nė vienas iš jų neapkaltintas dėl numerių priskyrimo žmonėms praktikos.
Melo detektoriaus komentaras
1945 m. pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Sąjungininkai pradėjo Niurnbergo teismo procesą, kuriame į teisiamųjų suolą pateko 24 nacistinės Vokietijos vadovai.
Keturi Tarptautinio karinio tribunolo vyriausieji prokurorai (Robertas H. Džeksonas iš Jungtinių Valstijų, seras Hartlis Šokrosas iš Didžiosios Britanijos, Fransua de Mentonas iš Prancūzijos ir Romanas Rudenka iš Sovietų Sąjungos) kaltino nacistinės Vokietijos vadovus nusikaltimais taikai, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Prokurorai apibrėžė nusikaltimus žmoniškumui taip: „<...> žudymas, naikinimas, pavergimas, deportacija ir kiti nežmoniški veiksmai, įvykdyti prieš bet kuriuos civilius gyventojus prieš karą ar jo metu, arba persekiojimas politiniais, rasiniais ar religiniais pagrindais vykdant bet kurį Tribunolo jurisdikcijai priklausantį nusikaltimą ar ryšium su juo, neatsižvelgiant į tai, ar jie pažeidžia šalies, kurioje buvo įvykdyti, vidaus teisę, ar ne“ (čia).
Tribunolas surinko daugybę įrodymų, kad naciai smurtavo ir žiauriai elgėsi su vietos gyventojais. Taip pat įrodytas žydų persekiojimas, sistemingas jų naikinimas nacių valdžios rankomis. Tačiau nei vienam iš kaltinamųjų nepateikti kaltinimai dėl numerių priskyrimo žmonėms praktikos. Individualius kaltinimus kaltinamiesiems galima rasti čia.
1946 m. spalio 1 d. Tribunolas nuteisė 19 kaltinamųjų ir tris išteisino. Iš nuteistųjų 12 buvo nuteisti mirties bausme. Trys kaltinamieji buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos, o keturi – kalėti nuo 10 iki 20 metų. Mirties bausmė įvykdyta teismo rūmų sporto salėje, o nuteistieji kalėti buvo išsiųsti į Spandau kalėjimą Berlyne (čia).
Kalinių tatuiravimas
Daugeliui žmonių numeriai ant dilbio yra vienas iš labiausiai sąmonėje išlikusių Holokausto (Šoa) vaizdų. Tačiau, nepaisant tatuiruočių simbolio paplitimo ir jo priskyrimo Šoa, vis dėlto, tik Aušvico koncentracijos stovyklos komplekse (įskaitant Aušvicą-1, Aušvicą-Birkenau ir Monovicą) kaliniai buvo sistemingai tatuiruojami. Tikėtina, kad kalinių tatuiravimas prasidėjo 1941 m., kai į Aušvicą pateko sovietų karo belaisviai (čia).
Faktų tikrintojai per COVID-19 pandemiją paneigė ne vieną internautų paskleistą palyginimą dėl skiepų ar kaukių dėvėjimo politikos su nacistinės Vokietijos vykdytais nusikaltimais žmoniškumui. Milijonus žmonių įvykdytas genocidas negali prilygti pandemijos valdymo priemonėms.
