Vilniaus kolegijos direktoriaus G.Bražiūno nuomone, sprendimas pagalbiniam darbui naudoti universitetinį išsilavinimą turinčius teisininkus, ne kas kita, o mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.
„Juk dabar visi kalba apie tai, kad trūksta darbo jėgos. Tai naudokim tą darbo jėgą bent jau racionaliai, - siūlė Kolegijų rektorių konferencijos prezidentas. - Jeigu reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, pasirūpinkim, kad jų netrūktų, tačiau jei yra jų perteklius, nereikalaukim, kad pagalbinį darbą dirbtų universitetų absolventai“.
Auka klano interesams?
Kauno kolegijos direktorius Mindaugas Misiūnas neneigė, kad teisės studijas baigusių kolegijų auklėtinių galimybes įsidarbinti riboja teisės aktai. „Studentai priversti galvoti, kaip iš naujo stoti į teisės studijų programas, didėja konkursai į Mykolo Romerio, kitus universitetus, kurie ima pinigus už išlyginamąsias studijas. Universitetams tai naudinga“, - konstatavo aukštosios mokyklos vadovas.
Kauno kolegijoje teisės studijų programa gyvuoja jau 25 metus. Teisingumo ministerijos iniciatyva šios srities specialistai buvo rengiami dar Aukštesniojoje ekonomikos mokykloje, kuri steigiant Kauno kolegiją tapo jos dalimi.
Aukštesnįjį išsilavinimą įgiję teisininkai dirbdavo antstoliais, teismo posėdžių sekretoriais, teismų sekretoriais, ikiteisminio tyrimo institucijose, personalo, didelių organizacijų juridiniuose skyriuose.
Nutarime teisėjų padėjėjams reikalauti aukštojo universitetinio išsilavinimo M.Misiūnas teigė įžvelgiantis „siauro klano norą turėti įtaką“.
Pasigenda Vyriausybės politikos
Kauno kolegijos vadovo nuomone, valstybei visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kokių kompetencijų specialistų reikia ir kiek kainuoja jų rengimas.
„Dabar gi matome, kad sekretorėmis dirba istorijos, politologijos magistro laipsnį turinčios merginos. Kartais galvoji, ar iš tiesų to reikia? Čia ne tik švietimo politikos, bet apskritai Vyriausybės politikos nebuvimas. Nes jei valstybinėms mokykloms užsakomas tam tikras studentų skaičius, jos juos ir rengia“, - kalbėjo M.Misiūnas.
Anot jo, anksčiau darbdaviai buvo nieko prieš, kad visur dirbtų magistrai, o dabar tiesiog šturmuoja kolegijas klausdami, ar turi finansų, verslo vadybos specialistų, kurie galėtų dirbti prie vadinamųjų langelių.
„Racionaliausiai mąsto bankininkai. Ji pirmi suprato, kad apie didelį atlyginimą, karjerą svajojęs magistras tokioje pozicijoje ilgai neišbus, nes turi kitokių lūkesčių, o žmogus tam ruoštas, pats pasirinkęs tokį darbą, jaučiasi patenkintas, o jei nori daryti karjerą, siekia universitetinio išsilavinimo“, - komentavo kolegijos vadovas.
M.Misiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad prieš kelerius metus teisės programas vertinę tarptautiniai ekspertai neakreditavo Vilniaus universiteto teisės studijų programos. „Tuo tarpu Kauno kolegija buvo sėkmingai vertinta, o kai kurie ekspertai mūsų studentams siūlė važiuoti pas juos į universitetus ir per trumpą laiką įgyti teisės magistro laipsnį“, - priminė mokyklos direktorius.
Sukiršino pinigų dalybos
Diskusijos dėl teisininkų rengimo kilo Nepriklausomybės metais. Anksčiau šios srities specialistų mokymą buvo pasidalijusios dvi mokyklos – Vilniaus universitetas ir Kaune veikusi aukštesnioji mokykla. Prasidėjus aukštojo mokslo reformai, teisininkus pradėjo rengti ir Vytauto Didžiojo universitetas, dabartinis Mykolo Romerio universitetas, valstybinės Utenos bei Kauno kolegijos ir begalė privačių neuniversitetinių mokyklų.
Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto dekanės Danutės Kleinienės nuomone, priešprieša tarp teisininkus rengiančių universitetų ir kolegijų tuomet kilo dėl to, kad jos pradėtos finansuoti iš to paties šaltinio.
„Universitetai mus lyg ir puola, tačiau jie visiškai nesusipažinę su mūsų programomis, dėstytojais, nežino, kokius specialistus mes mokome. Juk nepretenduojame rengti prokurorų, teisėjų, advokatų, A ir B lygio valdininkų, kurių pareigoms eiti reikalingas universitetinis išsilavinimas, juolab, kad tai draudžia ir dabar galiojantys teisės aktai. Mūsų sritis – tokie specialistai, kurių universitetai dėl savo prestižo, studijų brangumo, pagaliau, universitetų misijos negali parengti“, - pabrėžė dekanė.
D.Kleinienės įsitikinimu, kiekvienam specialistui nebūtinas universitetinis išsilavinimas. Visose veiklos srityse yra vadinamoji vidurinioji grandis. Tarp jų vietą randa vykdytojai, kuriems užtenka ir žemesnio išsilavinimo.
DELFI: Universitetų teisininkai teigia, kad kolegijos rengia potencialius bedarbius. Kokios teisės studijų programą baigusių jūsų absolventų galimybės darbo rinkoje?
D.Kleinienė: Šiandien ne geresnį padėti ir baigiančiųjų universitetus. Mano nuomone, nenormalu, kad universitetų ir kolegijų teisininkai dalyvauja konkursuose tai pačiai teismo posėdžio sekretoriaus vietai užimti. Nenormalu, kad universiteto absolventai pretenduoja į tokias pozicijas.
Dar viena problema – jei rengiami konkursai advokato, antstolio vietai užimti, organizuojami egzaminai. Kodėl juose neleisti dalyvauti ir universitetų, ir kolegijų absolventams? Juk egzaminai juos atsijos, kas geresnis parodys rezultatai.
Manyčiau, šiandien universitetinis išsilavinimas yra per daug masiškas. Universitetams reikėtų eiti nuo kiekybės prie kokybės ir labai atsirinkti žmones. Žalios šviesos visiems, kas tik turi pinigų ir moka už mokslą, nereikėtų.
DELFI: Nemanote, kad kolegijoms reikėtų mažinti priėmimus į teisės studijų programas?
D.Kleinienė: Buvo laikas, kai neturėjome kur dėti buhalterių. Šiandien kolegiją baigęs buhalteris jau pats renkasi darbo vietą. Buvo manoma, kad darbo vietų pristigs administratoriams, tačiau prašymų rekomenduoti gerą vadybininką arba administratorių taip pat netrūksta.
Dėl teisės specialistų mes tiesiog turėtume surasti bendrą kalbą su universitetais, kad išsiaiškintume ir tiksliai žinotume savo vaidmenis.
Turėtų susiformuoti vidurinioji teisininkų grandis – antstolių, advokatų, teisėjų padėjėjai, kurie jiems padėtų dirbti su informacija, surinkti reikalingus įstatymus, padaryti analizes, apibendrinimas. Tačiau rengti strategus, įstatymų kūrėjus - jau universitetų misija.
Teisininko parengimas universitete yra dvigubai brangesnis nei kolegijoje. Jei teisės magistrai dirba tokios kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, reiškia arba nepakankamą tų žmonių kvalifikaciją, arba tai, kad tiesiog nėra tiek darbo vietų.
DELFI: Kokias pozicijas per pastaruosius metus užleidote universitetams?
D.Kleinienė: Prieš kelerius metus iš mūsų buvo atimti antstoliai, nors jų rengimo programą tuomet patvirtino Teisingumo ministerija. Į pirmą kursą įstojo 30 žmonių, tačiau po poros metų viskas pasikeitė. Planuojant kurti privačias antstolių kontoras, buvo patvirtintos įstatymo pataisos, nurodančios, kad antstoliais gali dirbti tik universitetus baigę žmonės.
Aiškinomės, kodėl taip atsitiko, rašėme raštus, tai atsirado antstolio padėjėjo lygmuo.
DELFI: Gal tokius sprendimus lemia tai, kad kolegijų absolventams nepakanka kvalifikacijos?
D.Kleinienė: Nemanau, kad priežastis slypi čia. Į minėtas studijas žmonės stojo su pakankamai aukštais vidurkiais, mokymo programą orientavome į praktinę veiklą. To antstoliams ir reikia. Čia ne kvalifikacijos stygiaus, o paprasčiausiai uždaro rato problema. Per grubu sakyti, kad tai nulemia klanas, gal tiesiog - interesai.
Žinodami, kad su kolegijiniu išsilavinimu ne visur galės įsidarbinti ir siekti karjeros, apie 90 proc. mūsų studentų iš pradžių stoja į universitetus, tačiau neįveikę didelio konkurso teisės mokosi kolegijoje. Didesnė pusė ją baigusiųjų vėl stoja į universitetų neakivaizdines teisės studijas.
Vis dėlto, mano nuomone, visiems universitetinis išsilavinimas nebūtinas. Tai yra prestižo dalykas. Jau kur kur, bet teisės studijose turi mokytis visuomenės elitas, turintis tam tikras vertybes, išskirtinai aukštą intelektą.
Manyčiau, universitetams reikėtų riboti priėmimą į šią studijų programą. Kodėl šiandien toks didelis nepasitikėjimas teisine sistema? Visi sako, kad ji papuvusi, nors dauguma teisininkų - universitetus baigę žmonės. Gal tų žinių ir užtenka, bet tam tikrų vertybių, teisingumo, suvokimo, kad turi tarnauti valstybei, visuomenei - trūksta.
Aukštąjį mokslą valdo ne logika, o interesų grupės
Lietuvos kolegijų rektorių konferencijos prezidentas G.Bražiūnas teigė netikintis greitomis aukštojo mokslo permainomis.
„Padaryti mažiausią dalyką, mažiausią pakeitimą labai sudėtinga, nes Lietuvoje aukštąjį mokslą valdo ne logika, o interesų grupės. Aukštojo mokslo nelaimė yra ta, kad mes vadovaujamės ne aukštojo mokslo vystymosi Lietuvoje ir Europoje koncepcijomis, o interesų grupių nuomone. Jos valdo. Už tai aš netikiu, kad kas nors šioje srityje pasikeis“, - sakė G.Bražiūnas.