Pirmadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė ėmęsis ieškoti gandų skleidėjo, o visų akys krypo į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Kęstutį Glavecką, praėjusią savaitę prabilusį apie galimą lito ir euro santykio pasikeitimą įvedant eurą. Tačiau kol kas net nėra aišku, kada Lietuva gali turėti eurą.
Už nuomonę nebaudžiama
Advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas Paulius Docka Pagal DELFI sakė, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės normas Lietuvoje, už tyčinį melagingos informacijos skleidimą galima ne tik sėsti į kalėjimą, bet ir gali tekti atlyginti panikai pasidavusių žmonių patirtus nuostolius.
„Jeigu savaitgalį kas nors siuntinėja žinutes, kad bus devalvuotas litas, reikia žiūrėti, kokios yra to žmogaus intencijos. Jeigu jis nori sukelti paniką visuomenėje, manyčiau, kad jis galėtų susilaukti baudžiamosios atsakomybės. Tiesa, neteko girdėti, kad kas būtų įkalintas už tokį nusikaltimą. – tvirtino advokatas. – Kažkada vis tiek turės atsirasti pirmoji tokia baudžiamoji byla, nes, kaip rodo pavyzdys, mūsų žmonės yra labai imlūs gandams“.
Jo teigimu, Baudžiamajame kodekse yra nuostata, kad dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų numatyta piniginė bauda iki 100 MGL (13 tūkst. Lt), areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Tačiau advokatas pabrėžia, kad negalima bausti žmogaus, kuris tenorėjo išsakyti savo nuomonę. Tai esą būtų nesuderinama su europine teise, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
„Jeigu žmogus dėsto savo nuomonę ir sako, kad „Lietuvos makroekonominiai rodikliai lemia, jog litas turi būti devalvuotas“ ir po to kyla panika, aš manau, kad tokio žmogaus nubausti negalima, tokią bylą Lietuva tikrai pralaimėtų Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes taip žmogus išsakė savo nuomonę, netgi jeigu ji nėra teisinga ar yra hiperbolizuota. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie K. Glavecko komentarą, jis gi nebuvo kažkuo ypatingas, tiesiog žmogus išsakė savo nuomonę, aišku, galbūt tai yra nesuderinama su pareigomis, tačiau jis neturėjo blogų intensijų“, – kalbėjo advokatas.
Tačiau jis pabrėžia, kad asmuo, tyčia siuntinėjęs klaidinančius SMS, kad tam tikrą dieną ar valandą bus devalvuotas litas, jau gali sulaukti ne tik baudos ar laisvės atėmimo, bet ir ieškinio iš žalą patyrusių asmenų ar įmonių.
„Šioje vietoje tai nebėra nuomonė, nes tai galima patikrinti faktiniais duomenimis. Tai jau yra melaginga žinia. (...) Jeigu, pavyzdžiui, Petras Petraitis patikėjo šia išplatinta informacija ir išsikeitė 100 mln. Lt, tai jis galėtų paskaičiuoti nuostolius“, – kalbėjo P. Docka.
Svarsto apie specialų straipsnį
Apie tai, kad iki šiol nebuvo nė vieno nubausto už gandų ir panikos skleidimą DELFI patvirtino ir Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas.
„Kadangi tokių atvejų dar nebuvo, kad už tokį skleidimą būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, negaliu tiksliai prognozuoti, kaip ta byla baigtųsi“, – sakė prokuroras.
Jo teigimu, kiek anksčiau buvo svarstoma pasekti kaimyninės Latvijos pavyzdžiu ir Baudžiamajame kodekse įrašyti atskirą straipsnį, kuriame būtų numatyta atsakomybė už neteisingos informacijos apie ekonominę situaciją skleidimą.
„Tai galima būtų svarstyti, anksčiau buvo šiek tiek tokių pasvarstymų, tik kol kas nėra apsispręsta. Jeigu įtartume, kad tokių atvejų gali daugėti, tai būtų svarstytinas variantas“, – kalbėjo Z. Burokas.
Latvija Baudžiamajame kodekse 2008 m. numatė atsakomybė už tikrovės neatitinkančių informacijos apie Latvijos respublikos finansinę padėtį paskleidimą.
Teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė DELFI pripažino, kad ankstesnė Vyriausybė buvo gavusi VSD kreipimąsi peržiūrėti atsakomybę dėl melagingai paskleistos informacijos, kuri galėtų turėti įtakos ekonominei situacijai.
„Mums dirbant šis klausimas nebuvo pateiktas ir nebuvo svarstytas, bet, manau, kad tikrai svarstysime ir peržiūrėsime šį klausimą“, – sakė ji.
Ne karo metas
„Atsakomybė už gandų skleidimą yra karo metų tradicija. Visgi dabar yra ne karo metas, nors ir ekonominės problemos egzistuoja, bet pareiga informuoti visuomenę taip pat išlieka, svarbu, kad nebūtų ja piktnaudžiaujama“, – DELFI sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Jis nemano, kad Lietuvoje reikėtų papildomų teisinių priemonių prieš gandų skleidėjus, tačiau pabrėžia, kad iš šio savaitgalio visiems reikėtų pasimokyti atsakomybės. A. Anušausko žodžiais, tokiais atvejais situaciją padėtų suvaldyti tvirta ir nedviprasmiška, laiku pareikšta politikų pozicija, kurią ištransliuotų žiniasklaida.
„Tam tikroje situacijoje visada atsiranda žmonės, kurie ir skleidžia gandus, ir naudojasi jais savo interesų labui. (...) Politikai gali, be abejo, diskutuoti tam tikrais klausimais, tačiau kai yra gana jautri ekonominė situacija, netgi svarstant reikėtų būti ypač atsargiam“, – kalbėjo jis.
Dešimtkart daugiau tik Vilniuje
Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB bankas skaičiuoja, kad šį savaitgalį Vilniuje vieninteliame dirbančiame banko skyriuje litų į eurus iškeista beveik dešimt kartų daugiau nei įprastai, tačiau konkrečios sumos neatskleidžia.
„Kitomis valiutomis didelio susidomėjimo nebuvo. Bankas turi ir padalinių kituose miestuose, kurie dirba laisvadieniais, tačiau pagal pinigų keitimo apimtis išsiskyrė tik Vilnius, kituose miestuose neužfiksuota tendencijų, išsiskiriančių iš įprastų savaitgalių“, – DELFI sakė SEB atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.
Pirmadienį banko padaliniuose eurų poreikis vėl buvo gerokai sumažėjęs. Tuo tarpu Ūkio banko duomenimis, Vilniaus filiale per savaitgalį parduota grynaisiais pinigais apie 42 tūkst. eurų, pavedimu – apie 180 tūkst. eurų.