Rugpjūčio 20 dieną abi Korėjos apsikeitė ugnimi palei demilitarizuotą zoną, bet šį kartą pranešimų apie sužeistuosius nebuvo. Nepaisant to, Šiaurės Korėja palei fronto liniją dislokuotiems kariams paskelbė karinę parengtį.
Įtampa atslūgo, kai Šiaurės Korėja atsiprašė dėl minos sprogimo. Tačiau tuo pat metu iš radarų dingo 70 proc. Šiaurės Korėjos povandeninių laivų flotilės.
Šis epizodas parodo, kokia nepatikima atmosfera tvyro tarp abiejų valstybių. Karo atveju Šiaurės Korėją veikiausiai nušluotų jungtinės Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų pajėgos, tačiau prieš tai Kim Jong Unas ir jo kariuomenė dar spėtų padaryti rimtos žalos savo pietinei kaimynei, rašo businessinsider.com.
Harry J. Kazianisas, rašęs „The National Interest“, pažymi, kad Kim Jong Uno režimas turi penkis ginklus, kurie gali sukelti masiškas žmonių žūtis ir paskleisti paniką ne tik Pietų Korėjoje, bet, galbūt, ir Jungtinėse Valstijose.
Visų pirma, pasak H. J. Kazianiso, Pchenjanas prieš Pietų Korėją gali panaudoti nešvariąsias bombas. Turima duomenų, kad Šiaurės Korėja po demilitarizuota zona, kuri dalija pusiasalį, yra iškasusi tunelių.
Šiaurės Korėjos operatyvininkai per šiuos tunelius gali prasmukti į Pietų Korėją, įnešdami medžiagų, kurios leistų didžiuosiuose šalies miestuose padėti nešvariąsias bombas.
Be to, Šiaurės Korėja gali grynų branduolinių medžiagų tiesiog pridėti į trumpo nuotolio raketas, paleistas į Seulą. Nors ir netikras, toks ginklas vis tiek sukeltų masinę paniką.
Antra, Šiaurės Korėja prieš Pietų Korėją gali panaudoti cheminį ir biologinį ginklą. Branduolinės grėsmės iniciatyvoje pažymima, kad Šiaurės Korėja veikiausiai turi trečias pagal dydį pasaulyje cheminių ginklų atsargas, įskaitant įvairius nervų reagentus.
Vienas iš Šiaurės Korėjos į Suomiją pabėgęs asmuo atgabeno 15 gigabitų duomenų, rodančių, kad Pchenjanas su savo paties piliečiais yra išbandęs chemines ir biologines medžiagas.
Šiaurės Korėja taip pat yra paviešinusi vaizdus, kuriuose matyti, kaip Kim Jong Unas lankosi Pchenjano Biotechnologijų institute, skirtame trąšų gamybai. Ne vienas ginklų ekspertas yra užsiminęs, kad ši įstaiga veikiausiai tėra priedanga, kurioje kariniu lygiu gali būti gaminamas juodligės užkratas.
Trečia itin pavojinga priemonė, kurios Šiaurės Korėja gali griebtis karo metu, yra branduolinis smūgis Aliaskai ar Havajams. Tokio smūgio sėkmė kol kas yra abejotina, sako H. J. Kazianisas, tačiau per ateinančius dešimtmečius jos tikimybė gali sustiprėti.
Šiaurės Korėja skiria milžiniškas lėšas tiek branduolinių, tiek balistinių raketų programoms, ir, branduolinio smūgio atveju, jo sėkmė būtų matuojama ne tik aukų skaičiumi, bet ir sukeltu chaosu.
Balandžio mėnesį Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybės (NORAD) generolas, admirolas Billas Gortney per vieną spaudos konferenciją Pentagone pareiškė, kad Šiaurės Korėja turėjo „galimybę prie KN-08 pritaisyti branduolinį ginklą ir paleisti jį į tėvynę“.
Tiesa, B. Gortney patikslino savo teiginį, sakydamas, jog yra tikras, kad JAV raketinė gynyba sugebėtų numušti bet kokią artėjančią Šiaurės Korėjos raketą dar prieš tai, kai ji sprogtų“.
Ketvirta, Šiaurės Korėja galėtų pridaryti didžiulės žalos Pietų Korėjai su įprastine artilerija. Kim Jong Uno režimas turi didžiausią pasaulyje artilerijos arsenalą – maždaug 10 tūkst. aktyvių vienetų. Jie visi būtų nukreipti į Seulą.
Nors didelė dauguma šių ginklų gali būti sugedę ir nepasiekti Seulo dėl prastos priežiūros ar amžiaus, toks baražas vis tiek sukeltų masinę paniką ir pražudytų daugybę civilių gyventojų.
Paskutinis svarbus ir mirtinas Šiaurės Korėjos ginklas, anot H. J. Kazianiso, yra kiberkariniai pajėgumai. Apie Šiaurės Korėjos kibernetinę kariuomenę ir jos sugebėjimus žinoma nedaug. Tačiau praktika parodė, kad ši kariuomenė yra itin pajėgi.
Jungtinės Valstijos apkaltino ir nubaudė Šiaurės Korėją dėl stambaus įsilaužimo į „Sony“ kompiuterius 2014 metų gruodį. Pietų Korėja taip pat apkaltino Pchenjaną dėl kibernetinės atakos prieš vieną branduolinį reaktorių 2014 metų gruodį.
Neramina tai, kad vis labiau augant Šiaurės Korėjos kibernetinės kariuomenės kompetencijai, ji gali nuspręsti sutrikdyti Pietų Korėjos elektros tinklus ar įsilaužti į Pietų Korėjos ar JAV kariuomenės įrengimus.
Nors ir turėdama šiuos potencialiai mirtinus ginklus, Šiaurės Korėja vis tiek išlieka atsiskyrėliška valstybė. Nors pirmosiomis karo salvėmis Pchenjanas galėtų padaryti Pietų Korėjai daug žalos, mažai tikėtina, kad Šiaurės Korėja galėtų laimėti kokį nors ginkluotą konfliktą, turint galvoje, kad Pietų Korėja turi patikimą užnugarį – Jungtines Valstijas.