Vokietijoje kilusi žiaurių išpuolių prieš politikus banga, įskaitant brutalų Europos Parlamento (EP) nario užpuolimą Drezdene, sukrėtė daugelį ir paskatino nacionalines diskusijas dėl vis aštrėjančio politinio klimato šalyje. Kai kurie žmonės situaciją netgi palygino su politiniu smurtu, lydėjusiu nacių iškilimą, rašo „Politico“.
Trečiadienį policija pranešė, kad užpuolikas krepšiu trenkė buvusiai Berlyno merei į galvą. Antradienio popietę įtariamasis bibliotekoje iš nugaros prisiartino prie Franziskos Giffey ir trenkė jai į galvą ir kaklą, po to pabėgo, sakoma policijos pranešime.
F. Giffey, dabar Berlyno žemės ekonomikos ministrė ir kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) narė, dėl lengvų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje. Dabartinis Berlyno meras Kai Wegneris pasmerkė išpuolį ir sakė, kad kiekvienas, kuris puola politikus, „puola mūsų demokratiją“. „Mes to netoleruosime“, – sakė jis ir pažadėjo apsvarstyti „griežtesnes bausmes už išpuolius prieš politikus“.
Europos Parlamento įstatymų leidėjas, taip pat SPD narys, praėjusią savaitę buvo rimtai sužeistas keturių užpuolikų, kai rytiniame Drezdeno mieste kabino Europos Parlamento rinkimų plakatus. 41 metų Matthiasui Ecke’i prireikė operacijos dėl rimtų sužalojimų, patirtų per užpuolimą, kurį O. Scholzas pasmerkė kaip grėsmę demokratijai.
Antradienį vėl pranešta apie naują užpuolimo atvejį Drezdene. Politikei, kurią policija įvardijo tik kaip 47 metų Žaliųjų partijos narę, buvo grasinama, ji buvo apspjaudyta. Politikė kabino rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos plakatus, kai priėjo vyras, nustūmė ją į šalį ir nuplėšė du plakatus. Policija pranešė, kad vyras politikę įžeidinėjo ir jai grasino, prie jo prisidėjusi moteris auką apspjovė. Abu įtariamieji – 34 metų vokietis ir 24 metų moteris – buvo sulaikyti, pranešė policija. Jiedu abu buvo ten susibūrusių žmonių grupėje, pradėjusių demonstruoti uždraustą Hitlerio sveikinimą, kai politikė ėmė kabinti plakatus.
Naujausi išpuoliai prieš politikus „primena tamsiausią periodą Vokietijos istorijoje“, – Vokietijos visuomeniniam transliuotojui duoto interviu metu pareiškė konservatyvusis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Hendrikas Wustas.
Papildomi išpuoliai, surengti šią savaitę, privertė dar labiau sunerimti visą šalį. „Matome antidemokratinio smurto eskalaciją“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser, irgi priklausanti Socialdemokratų partijai.
Po pastarųjų išpuolių politikai žada imtis veiksmų ir pažaboti smurtą, nukreiptą prieš politinių partijų atstovus. Kai kurie netgi įžvelgė paralelių su labiau paplitusiu ir brutalesniu politiniu smurtu, kurio netrūko Vokietijoje išaugus nacių galiai.
Antradienio vakarą N. Faeser susitiko su Vokietijos žemių ministrais, kad aptartų priemones smurtui pažaboti, įskaitant bausmių už politikų užpuolimą sugriežtinimą. Pastarieji išpuoliai „rodo, kad brutalumas visuomenėje didėja“, savo rezoliucijoje konstatavo ministrai.
Pastaraisiais metais Vokietijoje padaugėjo politiškai motyvuotų nusikaltimų, įskaitant smurtinius. 2022-aisiais šalyje užfiksuota 58 916 politiškai motyvuotų nusikaltimų – tai didžiausias skaičius nuo 2001 m., kai buvo pradėta vesti tokia statistika. Iš jų 4 043 buvo smurtiniai.
Daugeliui vokiečių 2019 m. įvykdyta Walterio Lubckes, Krikščionių demokratų sąjungos atstovo, pritarusio Angelos Merkel politikai įsileisti daugiau pabėgėlių, žmogžudystė (jį nužudė neonacis) buvo tarsi niūrus esminis posūkis šalies pokarinėje istorijoje – pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų radikaliosios dešinės ekstremistas nužudė politiką.
2023 m. Vokietijos politikai ir politinių partijų atstovai buvo fiziškai užpulti 234 kartus – gerokai daugiau nei 2022-aisiais, kaip rodo negalutiniai statistiniai duomenys. Daugelis politikų kaltina kraštutinės dešinės partiją „Alternatyva Vokietijai“ ir išdrąsėjusią radikaliąją dešinę iškreipus Vokietijos politinį diskursą vis labiau kurstančia retorika. „Žodžiai tampa veiksmais“, – teigė Socialdemokratų partijos narė Katarina Barley.
Anot Vokietijos policijos, mažiausiai vienas ES įstatymų leidėją Matthiasą Ecke Drezdenę užpuolęs asmuo, regis, buvo paveiktas dešiniojo sparno ekstremistinės ideologijos. Vokietijos laikraščio „Suddeutsche Zeitung“ ir visuomeninių transliuotojų atliktas tyrimas parodė, kad grupės nariai palaikė ryšius su dešiniojo sparno ekstremistine organizacija.
Yvonne Mosler užpuolimo atveju abu užpuolikai priklausė grupelei žmonių, iš kurių bent vienas šūktelėjo „Heil Hitler“.
Tiesa, „Alternatyvos Vokietijai“ nariai taip pat tampa politinio smurto aukomis. 2023 m. buvo net 86 išpuoliai prieš šios partijos atstovus – daugiau nei prieš bet kurios kitos partijos. Išpuolius prieš kraštutinės dešinės partijos politikus paprastai rengia kairiosios ideologijos šalininkai. Antroje vietoje pagal užpuolimų skaičių yra Žaliųjų partija, kurios atstovai buvo užpulti 62 kartus.
Atsižvelgus į visus nusikalstamo pobūdžio veiksmus, įskaitant grasinimus ir šmeižtą, labiausiai kenčia Žaliųjų partija: 2023 m. jos nariai patyrė 1 219 išpuolių, palyginti su 478 išpuoliais prieš „Alternatyvą Vokietijai“.
„Alternatyvos Vokietijai“ politikai kaltę dėl išaugusio politinio smurto bandė versti savo politiniams oponentams – kartais net tada, kai išpuolius surengė radikaliosios dešinės šalininkai, pavyzdžiui, M. Ecke atvejis. Šis faktas tapo akivaizdus, kai „Alternatyvos Vokietijai“ pirmininkas Saksonijoje Jorgas Urbanas pasmerkė išpuolį prieš M. Ecke, tačiau ėmė kaltinti Socialdemokratų partiją. „Socialdemokratai, – socialiniame tinkle X rašė jis, – turi užduoti sau klausimą: kiek nuolatinis kurstymas prieš politinius disidentus prisideda prie tokios eskalacijos.“
Per savaitę M. Ecke atsigavo po patirtų sužalojimų. „Mane sujaudino jūsų užuojauta ir solidarumas, – parašė jis socialiniame tinkle X dar gulėdamas ligoninėje. – Tai svarbu ne tik man, bet ir visiems aistringai įsitraukusiems į politiką. Demokratinėje šalyje niekas neturėtų bijoti atvirai reikšti savo nuomonės!“
