„Vis dėlto esame nusiteikę labiau teigiamai negu neigiamai, ir tikimės, kad Amerikos administracijos duoti pažadai bus ištesėti“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V. Putino žodžius.
Tačiau jis taip pat kaltino Sirijos sukilėlius, kad jie naudojasi šiomis paliaubomis, siekdami „persigrupuoti“, o Vašingtonas esą „trokšta išsaugoti (opozicijos pajėgų) pajėgumus kautis su teisėta prezidento Basharo al Assado vyriausybe“.
„Tai labai pavojingas kelias“, – perspėjo Kremliaus vadovas.
„Norėčiau, kad būtume sąžiningi vieni kitiems, kad galėtume judėti siekdami mūsų bendrų tikslų... Tikrai nesuprantu, kodėl turėtume slėpti kokius nors susitarimus“, – žurnalistams sakė V.Putinas.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas naujausią susitarimą dėl Sirijos sudarė rugsėjo 9 dieną Ženevoje po daug valandų trukusio derybų maratono. Paliaubos įsigaliojo praeitą pirmadienį.
Tačiau Rusija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas nesutinkant atskleisti už uždarų durų sudaryto susitarimo detalių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Pastaroji buvo priversta atšaukti skubiai sušauktą posėdį, per kurį, kaip tikėtasi, turėjo būti išreikštas palaikymas naujajai sutarčiai.
Tuo tarpu JAV prezidentas Baracas Obama, po penktadienį įvykusio pasitarimo su pagrindiniais nacionalinio saugumo padėjėjais, išsakė „gilų susirūpinimą“, kad nebuvo laikomasi paliaubų Sirijoje esminių sąlygų.
„Nors smurtas visoje šalyje sumažėjo, prezidentas išreiškė gilų susirūpinimą, kad Sirijos režimas toliau blokuoja kritiškai svarbios humanitarinės pagalbos srautą“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau ne kartą tvirtino, kad kovos veiksmų nutraukimo Sirijoje laikosi tik vyriausybės pajėgos.
Prieštaringi vertinimai
B. Obama savo padėjėjams, kad tolesni susitarimo etapai – be kita ko, glaudesnis karinių veiksmų koordinavimas su Rusija – galės būti vykdomi tik po „septynių nepertraukiamų mažesnio smurto ir tvarios humanitarinės prieigos dienų“.
Bet koks karinis bendradarbiavimas su Kremliumi gali būti laikomas nebyliu palaikymu Rusijos karinei kampanijai Sirijoje ir šios šalies prezidento Basharo al Assado režimui, nors pastarasis mėtė ant civilių sprogmenų prikrautas statines ir naudojo cheminius ginklus.
Kai kurie Pentagono pareigūnai labai skeptiškai vertino susitarimą, sudarytą JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo. Dėl šių nesutarimų B. Obama netgi buvo priverstas imtis arbitro vaidmens.
Pasak kritikų, Rusija ne kartą stengdavosi išnaudoti derybas, kad nuslopintų kritiką prieš B.al Assadą, pasėtų abejones tarp JAV sąjungininkų regione ir laimėtų laiko Sirijos vyriausybės pajėgoms, kad jos galėtų sustiprinti savo pozicijas.
Vis dėlto Baltieji rūmai ir Valstybės departamento pareigūnai argumentavo, kad bet kokios paliaubos, netgi netobulos ir netvarios, suteikia itin reikalingą atokvėpį nuo jau ilgiau kaip penkerius metus trunkančio pilietinio karo, nusinešusio apie 300 tūkst. žmonių gyvybių.
JAV pareigūnai privačiai yra išreiškę nerimą, kad Rusija galbūt vilkina derybas, norėdama laimėti laiko. Tačiau jie taip pat pripažįsta, kad derybos yra vienintelė galimybė užbaigti karą Sirijoje.
Rusijos vyriausybė, kontroliuojanti šalies žiniasklaidą ir aktyviai slopinanti politinės opozicijos balsą, namuose nepatiria beveik jokio spaudimo dėl savo veiksmų Sirijoje.
JT Saugumo Taryba penktadienį atšaukė planuotą posėdį, kuriame tikėtasi aptarti nesutarimus tarp Rusijos ir JAV dėl išsamių paliaubų sąlygų atskleidimo.
Prancūzija ir kitos JAV sąjungininkės yra oficialiai pareiškusios, kad nori sužinoti daugiau detalių apie Maskvos ir Vašingtono susitarimą.
„Kadangi negalėjome susitarti dėl požiūrio į Tarybos informavimą, kuris nesukeltų pavojaus susitarimo operatyviniam saugumui, posėdis buvo atšauktas“, – sakė JAV misijos prie JT atstovas.