Čia mažai kas nepalaiko Ukrainos kariuomenės. Jai padeda visiškai maži mokiniai, menkas mėnesio pajamas gaunantys žilagalviai pensininkai (pensija siekia apie 1000 grivinų – dabar tai apie 178 litus), vietos verslininkai ir prekeiviai, kurie įsteigė specialią paramos draugiją.
Iki Antrojo pasaulinio karo Dubnas įėjo į Lenkijos sudėtį.
Patriotinės ir provakarietiškos nuotaikos ten buvo stiprios taip pat ir atkūrus nepriklausomybę 1991 metais. Apie tai portalui DELFI su pasididžiavimu pasakoja miesto meras Vasylis Antoniukas.
Pasak jo, Dubnas buvo pirmasis Rivnės srities miestas, kur buvo iškelta Europos Sąjungos vėliava.
„Mes ne norime būti Europos Sąjungoje, mes ten jau esame. Mes nebegalime sau leisti dvigubo žaidimo ir Dubnas tai patvirtina“, – teigia meras.
Trauktis nėra kur
„Mes suprantame, kad tai karas. Tai jokia ne antiteroristinė operacija, kaip ją vadina. Ir trauktis mums nėra kur. Visi suvokia, kad agresorius atėjo ne vienai dienai. Todėl kiekvienas aktyviai dalyvauja suteikiant bet kokią įmanomą pagalbą. Miestas suteikė savo kariuomenei paramos už kelis milijonus grivinų“, – pasakoja V. Antoniukas.
Miesto taryba ir jos pirmininkas asmeniškai stebėjo, kaip vykdomas vietos inžinerijos technikos remontas. Ji ilgai nenaudota ir tiesiog stovėjo sandėliuose, todėl teko rimtai padirbėti, kad būtų sutvarkyta. Dabar fronte šią techniką naudoja du batalionai, dislokuoti Dubne.
Miesto tarybos socialinis darbuotojas Miroslavas Kecko gerai žino, kaip buvo padedama kariuomenei. Nuo liepos mėnesio miesto gyventojai paaukojo 204 tūkstančiu grivinų, už kuriuos buvo nupirkta 40 neperšaunamų liemenių.
Jos buvo paimtos iš gamyklos Žytomyre, patikrintos poligone ir tik tada nupirktos. Visi daiktai perduodami konkrečiam adresatui – pažįstamiems kariams, kad pagalba neatitektų to nevertiems žmonėms. Dabar nupirkta 60 porų batų, lietpalčiai, taktiniai akiniai, šešios racijos. Dabar kariams pirmiausia reikia žieminių drabužių.
„Manau, ukrainiečiai atsilaikys. Tarp karių nėra nei vieno mano giminaičio, tačiau yra daug pažįstamų. Jie nusiteikę labai karingai. Buvo grįžę atostogų. Praėjusią žiemą jie buvo Kijeve, Maidane. Dabar antiteroristinės operacijos zonoje. Jie nusiteikę pasiekti pergalę. Žinoma, tai labai didelė kaina, tačiau tai kelias į pergalę“, – tikina M. Kecko.
Čekų nesuprasti
Dubno miesto tarybos viešųjų ryšių specialistė Erna Čevčuk portalui DELFI papasakojo, kad neseniai čia viešėjo delegacija ir Čekijos miesto Juničevo, su kuriuo Dubnas bičiuliaujasi. Kaip ir buvo galima manyti, šios šalies gyventojai kruopščiai apdorojami Rusijos propagandos. Čekus labai nustebino tai, ką apie karą papasakojo patys ukrainiečiai.
„Jiems Čekijoje pasakoja, kad tai banditai, Banderos pasekėjai, tokie, kurie netgi vaikus žudo. Esu nustebusi, kad čekai taip galvoja. Nejaugi jie pamiršo rusų tankus Prahoje 1968-aisiais? Ir pažiūrėkite – kokį prezidentą jie išsirinko! Jis netgi pasakė, kad nėra tokios valstybės kaip Ukraina. Tada aš jiems paaiškinau, kad yra ir ukrainiečių tauta, ir Ukrainos valstybė“, – pažymėjo E. Ševčuk.
