Niujorke įsikūręs Žurnalistų gynimo komitetas (Committee to Protect Journalist, CPJ) pranešė, kad į sąrašą buvo įtraukti daugiau nei 40 žurnalistų ir tinklaraštininkų iš įvairių pasaulio valstybių.
Į „juodąjį sąrašą“ pateko ir Maskvoje dirbantys Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC žurnalistai, taip pat vokiečių korespondentas. Visgi vėliau šių asmenų pavardės iš sąrašo buvo išbrauktos.
Tačiau jame liko ispanų rašytojas ir istorikas bei dešimtys kitų, daugiausia rusakalbių, reporterių, kurie sankcijų sulaukė dėl, kaip teigiama, neobjektyvaus Ukrainoje jau 17 mėnesių vykstančios kampanijos prieš prorusiškus separatistus šalies Rytuose nušvietimo.
Netikėtas sprendimas iškart pakurstė būgštavimus, kad Vakarų remiama Ukrainos vyriausybė ima išsižadėti europinių vertybių, siekdama laimėti propagandinį karą prieš Kremlių.
„Esame šokiruoti dėl šio draudimo, kuris yra absurdiškas, kontrproduktyvus informacijos laisvės pažeidimas“, - rašoma Paryžiuje įsikūrusios organizacijos „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontieres, RSF) paskelbtame pareiškime.
CPJ savo ruožtu pareiškė, kad „apgailestauja“ dėl šio provakarietiško Ukrainos prezidento Petro Porošenkos sprendimo, kuris esą kelia klausimų dėl jo įsipareigojimo ginti žiniasklaidos laisvę.
„Valdžiai gali nepatikti įvykių nušvietimas arba ji gali nesutikti su juo, tačiau įvardyti žurnalistus kaip potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui nėra tinkamas atsakas“, – nurodė Komiteto Europos ir Centrinės Azijos programų koordinatorė Nina Ognianova.
P.Porošenka atitinkamą dekretą pasirašė trečiadienį vakare, atverdamas kelią imtis baudžiamųjų priemonių prieš maždaug 400 pareigūnų ir 90 kompanijų, kurie laikomi atsakingais dėl kruvino prorusiško sukilimo Ukrainoje ir pernai Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Juodajame sąraše“ yra ir kelios didelės Rusijos valstybinės žiniasklaidos kompanijos bei tokios milžinės, kaip didžiausia Rusijos skrydžių bendrovė „Aeroflot“ bei vienas didžiausių komercinių bankų „Gazprombank“.
Rusija konfliktą Ukrainoje vadina „pilietiniu karu“ ir tvirtina neturinti su juo nieko bendra.
„Tai, kad daug žiniasklaidos atstovų yra šiuos sąrašuose, suprantama, yra absoliučiai nepriimtina“, - žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kremliaus poziciją atkartojo ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) - Šaltojo karo laikų tarptautinė institucija, inicijavusi pastangas derybų keliu užbaigti kruviniausią krizę Senajame žemyne nuo dešimtajame dešimtmetyje vykusių Balkanų karų.
„Visiškai pripažįstu vyriausybės legitimią teisę kovoti su terorizmu ir ginti šalies nacionalinį saugumą bei piliečius“, - sakė ESBO atstovė žiniasklaidos laisvės klausimais Dunia Mijatovič.
„Tačiau apribojimų, kurie varžo laisvą žurnalistų judėjimą, įvedimas nėra būdas saugumui užtikrinti“, - pabrėžė ji.
Vašingtono ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „spaudos laisvė yra labai svarbi kuriant modernią, europietišką Ukrainą“.
Tuo tarpu Europos Sąjungos plėtros komisaras Johannesas Hahnas sakė, kad Ukrainos žingsnis jį ir nustebino, ir privertė sunerimti.
„Aš, žinoma, išanalizuosiu šį klausimą ir tuomet aptarsiu jį su kolegomis Ukrainoje, nes nemanau, kad jis atitiktų europinę dvasią“, - sakė jis Briuselyje.
Ukrainos pareigūnai, regis, nesitikėjo tokios neigiamos reakcijos į jų sprendimą ir pažadėjo nuodugniai peržiūrėti „juodąjį sąrašą“.
P.Porošenkos kanceliarija informavo, kad jis asmeniškai nurodė pašalinti iš sąrašo BBC žurnalistus, nes prezidentui „spaudos laisvė yra visiška vertybė“.
Ukrainos naujoji įtakinga informacinės politikos ministerija pranešė, kad P.Porošenka tiesiog pasirašė teisės aktą, kurį savarankiškai parengė Ukrainos nacionalinė saugumo ir gynybos taryba.
Ji taip pat nurodė atšaukianti suvaržymus dviem korespondentams iš Ispanijos. Tačiau, pasak ministerijos, ispanui radijo laidų vedėjui ir istorikui Cesarui Vidalui draudimas įvažiuoti į šalį nebus panaikintas, nes jis, kaip teigiama, yra pavadinęs Ukrainą „dirbtine valstybe, kuri (Vakarų) naudojama kaip ginklas grasinti Kremliui“.
Ministerija nurodė, kad ateinančiais metais neleis įvažiuoti į šalį tokiems propagandą skleidžiantiems Rusijos žiniasklaidos veikėjams, kaip tulžingas Vakarų kritikas, televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas.
Analogiškas draudimas nuo šiol galios ir buvusiam Italijos vyriausybės vadovui Silvio Berlusconi, kuris Kijevo nemalonę užsitraukė, kai praėjusią savaitę apsilankė Kryme kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.