Europos Vadovų Tarybos pirmininkas taip pat atmetė Maskvos būgštavimus, jog ES mėgina patraukti į savo pusę jos buvusius vasalus, ir pareiškė, kad Rusija bando savo kaimynes „įbauginti“, nes neįstengia tapti jiems patrauklia sąjungininke.
Tačiau Europos didžiųjų galių nenoras provokuoti prezidentą Vladimirą Putiną pažabojo Briuselio ambicijas, todėl provakarietiškų Rytų partnerystės šalių lyderiai negalėjo visiškai nuslėpti savo nusivylimo, kad jiems nebuvo duota tvirtesnių pažadų dėl narystės Bendrijoje ateityje.
Pareigūnai vis dar rengia bendrą komunikatą, kuris turėtų būti paskelbtas penktadienį ir kurio formuluotės turėtų patenkinti visas 34 delegacijas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tvirtino nesąs nusivylęs bendro komunikato projektu, kuriame tėra patvirtinimos Kijevo ir kitų Rytų partnerystės šalių „europinės aspiracijos ir europinis pasirinkimas“. Bet jis pažymėjo, kad tikslas vis vien tebėra prisijungimo prie ES „perspektyva“.
Kai kurie ES naujieji nariai iš Rytų reiškė apgailestavimą dėl tokio atsargumo. Bet Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pati augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, prieš išvykdama į Rygą parlamentarams Berlyne nedviprasmiškai pareiškė, kad Rytų partnerystės projektas nėra ES plėtros „įrankis“ ir kad „dėl to neturėtume skatinti klaidingų lūkesčių, kurių vėliau negalėsime išpildyti“.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris irgi pareiškė, kad Rytų partnerystės programoje dalyvaujančios šalys kol kas nėra pasirengusios, kad Bendrija suteiktų joms narystės perspektyvą.
„Dėl narystės ES turime aiškiai pažymėti, jog europietiška perspektyva neegzistuoja nei vienai iš šių (Rytų partnerystės programos) šalių. Jos nepasirengusios, mes nepasirengę“, – sakė J.-C.Junckeris žurnalistams Rygoje.
Jis pažymėjo, kad Rygos viršūnių susitikimas nėra skirtas ES plėtros ar galimos šių rytinių ES partnerių narystės ES klausimui, bet pridūrė, kad šis „procesas tebevyksta“.
Jame taip pat išsakomas raginimas Armėnijai ir Azerbaidžanui, kurios nuo Sovietų Sąjungos laikų yra įsivėlusios į įšaldytą konfliktą dėl Kalnų Karabacho, diplomatiniu keliu išspręsti savo nesutarimus.
Nors Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir buvo giriamas dėl savo vaidmens tarpininkaujant tarp Rusijos ir Ukrainos, jis pats nesiryžo atvykti į Rygą, kur jis, kaip ir kitas nedalyvaujantis lyderis, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas), veikiausiai būtų susilaukę griežtų pastabų dėl padėties žmogaus teisių srityje savo šalyse.
Demonstruodami ES lingvistinės gimnastikos subtilumus viršūnių susitikimo dalyviai taip pat gali pareikšti, kad smerkia Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, tuo pat metu paminėdami Maskvai palankią Armėnijos ir Baltarusijos poziciją, kurią jos deklaravo per Jungtinėse Tautose šiuo klausimu pernai kovą vykusį balsavimą.
Tačiau D.Tuskas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas, be užuolankų rėžė Maskvos atžvilgiu, kad „Rytų partnerystė nėra grožio konkursas tarp Rusijos ir ES“.
„Bet leiskite tarti atvirai, grožis nėra nesvarbus dalykas. Jeigu Rusija būtų kiek švelnesnė, žavingesnė ir patrauklesnė, galbūt jai nereikėtų savo trūkumų kompensuoti destruktyvia agresija ir savo kaimynių bauginimo taktika“, – pridūrė jis.
A.Merkel antrindama D.Tuskui savo ruožtu pareiškė, kad „tarp ES ir Rusijos skirtumas yra skaidrus kaip krištolas. Mes pripažįstame, kad skirtingos Rytų partnerystės šalys gali eiti savo keliu, ir mes pripažįstame šiuos skirtingus kelius“.
D.Tuskas pridūrė, kad jis atvyko į Rygą su trimis paprastomis ir aiškiomis žiniomis.
„Pirma, nepaisydama praėjusių metų bauginimo, agresijos ir karo, ES yra kaip visada nusiteikusi remti savo Rytų partneres, o 28 ES narių dalyvavimas Rytų partnerystės viršūnių susitikime tai dar kartą įrodo“, – sakė D.Tuskas.
„Antra, ES nori skatinti savo santykius su Rytų partnerystės šalimis. O tai reškia, kad mes koreguosime savo bendradarbiavimą su suverenių šalių poreikiais ir pasirinkimais“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
„Trečia, ES – tai ilgalaikis patikimas partneris. Aš gerai žinau, kad mes visi norime permainų. Bet mes taip pat turime panaudoti strateginę kantrybę. Rygos viršūnių susitikimas nėra skirtas dideliems žingsniams. Mūsų partnerystė be vyks žingsnis po žingsnio, taip kaip buvo kuriama ES. Tai geriausiai atitinka mūsų partnerių ir visos Europos interesus“, – sakė jis.
Latvijos saugumo policija neatmeta provokacijų galimybės
Latvijos saugumo policija skelbia turinti informacijos, kad per protesto akciją, planuojamą gegužės 22 dieną prie Latvijos nacionalinės bibliotekos pastato, kur vyksta Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, galima sulaukti provokacijų, informuoja BNS, skelbia rus.DELFI.lv.
Latvijos saugumo policijos teigimu, kai kurie akcijos dalyviai, pasinaudoję įvairia simbolika, gali raginti dalyvauti ginkluotame konflikte.
Tokio pobūdžio provokacijoms gali būti taikomos naujos Latvijos Baudžiamojo kodekso normos, kuriose už skatinimą dalyvauti ginkluotuose konfliktuose už Latvijos ribų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Priminsime, kad penktadienį, gegužės 22 dieną, prie Latvijos nacionalinės bibliotekos pastato organizuojama protesto akcija „Už Europą nuo Dublino iki Vladivostoko“, kurią organizuoja Europos Parlamento narė Tatjana Ždanoka.
NATO į Rygą pasiuntė laivus
Penktadienį, gegužės 22 dieną, į Latvijos sotinę atplauks trys kariniai NATO laivai: JAV raketinis kreiseris „USS Vicksbur (CG 69)“, Turkijos raketinė fregata „TCG Goksu“ ir Olandijos fregata „HNLMS Tromp“.
Jungtinių Valstijų diplomatinė atstovybė pažymėjo, kad šis vizitas Rygoje yra „dalis pastangų stiprinant ryšius su regioninėmis partnerėmis ir sąjungininkėmis, tokiu būdu užtikrinant Baltijos regione taiką ir stabilumą“, rašo rus.DELFI.lv.
Kitą dieną, gegužės 23-iąją, „USS Vicksburg“ jūreiviai pasuks į Jūrmalą, kur statys tinklinio aikštelę vaikų namams „Spriditis“ ir susitiks su jų auklėtiniais, skelbia BNS.
