Grįžtančiųjų į Iraką skaičius pradėjo augti paskutiniaisiais 2015 m. mėnesiais. Gruodį apie 200 irakiečių grįžo namo, rašo euronews.com.
Vokietijoje kelis mėnesius praleidęs 27-erių irakietis Leithas Khdeiras Abbas trečiadienį išvyko atgal į gimtąją šalį. Pirmas dalykas, kurį jis planuoja padaryti įveikęs kelionę, – atsiklaupti ir pabučiuoti žemę, kurią vadina namais.
„Į Vokietiją atvykau kurti savo ateities. Tačiau supratau, kad ant melagingų pažadų pamatų nesusilipdysi“, – reporteriams sakė jis.
Žurnalistai su vaikinu kalbėjo Berlyno „Tegel“ oro uoste, kur su juo lėktuvo, skrendančio į Iraką, laukė dar 50 bendraminčių.
Vis didėjantis skaičius pabėgėlių iš Irako palieka Vokietiją ir keliauja atgal į konflikto kamuojamą gimtąją šalį.
Pabėgėlius gniuždo ilgai trunkantis prieglobsčio suteikimo procesas šalyje, kurią pernai užplūdo daugiau nei milijonas migrantų. Daugelis jų vis dar gyvena pabėgėlių prieglaudose.
„Aš jaučiuosi pažemintas ir išsiilgęs namų“,– teigė L. Kh. Abbas, pasakodamas apie prastas sąlygas Berlyno prieglaudose.
Kelionė į Vokietiją iš jo gimtojo miesto Bagdado atsiėjo 4 tūkstančius dolerių, įskaitant mokestį kontrabandininkams, nuplukdžiusiems jį laivu iš Turkijos į Graikiją.
Viena kurdų tautybės moteris, grįžusi kartu su dviem mažais vaikais, teigia, kad situacija Vokietijoje žymiai sudėtingesnė nei Irake.
„Maistas buvo labai prastas ir jo buvo labai nedaug. Duodavo riekelę šaltos duonos, gabalėlį sūrio ir griežinėlį agurko. Kaip galima su tokiu maisto daviniu ištverti šaltą žiemą? Vaikai verkė iš alkio. Išleidome 11 tūkst. dolerių, o grįžome tuščiomis. Gailiuosi ten vykusi. Norėčiau nebūti to padariusi. Norėčiau, kad būtume nuskendę jūroje ir niekada ten neatsidūrę“, – teigia moteris.
Tendencija, kai migrantai grįžta atgal į savo šalį, dar kartą atskleidžia, kokie sunkumai laukia nuo konfliktų Artimuosiuose Rytuose bėgančių pabėgėlių, skelbia ibtimes.co.uk.
Jie į Vokietiją atvyksta tikėdamiesi čia susikurti geresnį gyvenimą, o sužino, kad šalis, prižadėjusi juos priimti, nebesusitvarko su tokiu dideliu kiekiu atvykėlių.
Daugumai pabėgėlių, kurie buvo priversti grįžti namo, svajonė apie geresnį gyvenimą Vokietijoje nuo ten laukusios realybės skyrėsi kaip diena ir naktis.
„Deja, ten nepamačiau nieko, ką norėjau pamatyti. Vykau ten gyventi, tačiau vos per plauką likau gyvas. Susirgau depresija, todėl nusprendžiau grįžti. Žmogaus teisės Europoje, apie kurias tiek kalba įvairios organizacijos, paprasčiausiai neegzistuoja“, – tikino vienas iš Vokietijos grįžtantis pabėgėlis, kuris buvo kalbintas Erbilio oro uoste.
Erbilio miestas yra už teritorijos, kurią kontroliuoja „Islamo valstybė“, ribų, ten nevyksta aktyvūs kariniai veiksmai. Dauguma į Erbilį trečiadienį grįžusiųjų turi dokumentus, kuriuos jiems išdavė Irako ambasada Berlyne.
Pagal Vokietijos vidaus reikalų ministerijos turimus duomenis, irakiečių, nusprendusių grįžti į gimtąsias šalis, skaičius pradėjo augti rugsėjį, kai išvyko 61 migrantas.
Gruodį iš Vokietijos išvykusių migrantų skaičius viršijo 200.
DELFI primena, kad Vokietijos vyriausybė, reaguodama į įvykius Kelne Naujųjų metų naktį, siekia sugriežtinti nusikaltimus padariusių pabėgėlių išsiuntimą. Kabinetas trečiadienį inicijavo atitinkamą įstatymo pataisą.
Jei užsienietis už tam tikrus nusikaltimus, pavyzdžiui, kūno sužalojimą, nužudymą arba išprievartavimą bus nuteistas mažiausiai vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jis ateityje gali tikėtis būti išsiųstas iš šlies.
Deportavimas iš principo bus galimas ir tada, jei už tokius nusikaltimus skiriama trumpesnė kalinimo bausmė – nesvarbu, ar lygtinė, ar ne. Tokios pat priemonės bus taikomos ir už pasipriešinimą policijai ar turtinius nusikaltimus, jei nusikaltimai įvykdyti naudojant smurtą, grasinimus ar klastą.
Be to, prieglobsčio prašytojams, kurie dėl minėtų nusikaltimų bus nuteisti mažiausiai vienerių metų laisvės atėmimo bausme, ateityje nebus suteiktas pabėgėlio statusas. Dabar galioja įstatymas, kuriuo remiantis. pabėgėlių statusas nesuteikiamas asmenims, kurie nuteisti mažiausiai trejų metų kalinimo bausme.