Radijo laidų vedėja lediniu balsu dvi minutes birželio 24 dieną ir net 14 minučių penktadienį, liepos 15 dieną, skaitė skaičius, skelbia Seulo Korėjos susivienijimo ministerijos ir Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos (NIS) atstovai. Radijo įrašuose, kuriuo gavo minėtoji ministerija, užfiksuotos tokios frazės kaip „35 puslapyje 459“ ir „55 puslapyje 913“.
Šaltojo karo metais Pchenjanas savo agentams, dirbantiems Pietų Korėjoje, dažnai siųsdavo pranešimų trumposiomis radijo bangomis. Apie tokią strategiją pasakojo nemažai nelaisvėje atsidūrusių Pchenjano agentų.
Vėliau, remiantis pranešimais, tokios transliacijos liovėsi – tiesiog nebeliko poreikio, nes su šnipais užsienyje imta bendrauti internetu. Be to, po istorinio abiejų Korėjų valdžios lyderių susitikimo 2000 metais situacija pusiasalyje kiek sušvelnėjo. Pchenjanui pradėjus nepaisyti tarptautinių sankcijų ir gamintis (ar bent jau girtis gaminantis) branduolinį ginklą.
Šiaurės Korėjos radijo pranešėja mįslingus skaičius įvardijo kaip „vieno šalies edukologijos universiteto fizikos užduočių atsakymus, skirtus šiuo metu geologinėje ekspedicijoje esantiems studentams“ ir „matematinių uždavinių atsakymus ekspedicijos komandos Nr. 27 nariams“.
Nei Korėjų susivienijimo ministerija, nei žvalgybos pareigūnai nepatikslino, ar Pietų Korėja tikrai mano, kad pastarosios įtartinos Šiaurės Korėjos radijo transliacijos buvo skirtos perduoti informaciją užsienyje dirbantiems Šiaurės Korėjos slaptiesiems agentams. Kai kurie ekspertai iš Seulo tokias žinutes skaičiais vertina kaip bandymą kariauti psichologinį karą.
Seule veikiančio Korėjos liberaliosios demokratijos instituto vadovas Yoo Dongryulis sako: Šiaurės Korėja galbūt bando suklaidinti Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnus – siekia juos įtikinti, kad šalis intensyvina šnipinėjimo kampaniją.
Ekspertas mano, kad Šiaurės Korėjai greičiausiai nebesikliauja tokiais senamadiškais metodais kaip „skaičių sekų“ transliacijos. Juo labiau, kad Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnai tokias kodavimo sistemas gana sėkmingai perkando. Y. Dongryulis tvirtina, kad šiandien Šiaurės Korėja naudoja žymiai modernesnes šnipinėjimo ir komunikacijos strategijas, pavyzdžiui, staganografiją, kai slaptos žinutės paslepiamos garso arba vaizdo bylose.
Dešimtmečius pasibaigus 1950-1953 metų Korėjos karui priešiškai nusiteikusios valstybės į viena kitos teritoriją per itin kruopščiai saugomą sieną siuntė slaptųjų agentų. Pastaraisiais metais, spėja ekspertai, abi pusės daugiau dėmesio skiria ne tokioms rizikingoms žvalgybinės medžiagos rinkimo strategijoms, o renkasi patogesnius kelius, pavyzdžiui, informacijos ieško internete ir palydovų darytose nuotraukose. Seulas kaltina Pchenjaną į Pietų Korėją siunčiant šnipus , kurie apsimeta paprastais pabėgėliais.
Žinia apie mįslingas Šiaurės Korėjos valstybinio radijo transliacijas pasklido kaip tik tuo metu, kai Pchenjanas piktai sureagavo į amerikiečių planus Pietų Korėjoje dislokuoti modernių raketinės gynybos sistemų. Antradienį Šiaurės Korėja jūroje paleido tris balistines raketas, tvirtina Seulo gynybos pareigūnai.