Pastaraisiais metais V. Putinas pamėgo staiga keisti savo politikos kryptį kritikuodamas Vakarus dėl Ukrainos ir Rusijos įtakos Rytų Europoje. Pavyzdžiui, iš pradžių jis teigė, kad Ukrainai priklausančio Krymo kontrolę perimantys uniformuoti kariai neturi nieko bendro su Rusija.
Tačiau vėliau jis pripažino, kad Rusijos kariai buvo Kryme. Vėliau jis tai siuntė rusų karius į Rytų Ukrainą, tai vėl juos atšaukė. Visa tai leidžia manyti, kad jis labiau improvizuoja, o ne laikosi kruopščiai parengto plano. Jeigu atrodo, kad kartais V. Putinas politinius sprendimus priima spontaniškai, tai taip yra todėl, kad iš tiesų jis taip ir daro, sako pirmą kartą su amerikiečių žurnalistais kalbėjęs jo buvęs artimas patarėjas Sergejus Pugačiovas.
V. Putiną jis pažįsta nuo tų laikų, kai šis dar buvo Sankt Peterburgo mero patarėjas. Jie palaikė artimus ryšius ir po to, kai tuomet dar būsimasis Rusijos prezidentas išvyko dirbti į Maskvą, ir dažnai susitikdavo.
„Jis visuomet turėjo aštriai padrožtų pieštukų, švarų lapą popieriaus ir laikraštį, – pasakojo S. Pugačiovas. – Nebūdavo jokių dokumentų, nieko. Iki tol politikoje buvau jau maždaug dešimt metų ir mačiau daug žmonių. Jie visi nešiodavosi tonas dokumentų. Jie visuomet ką nors veikdavo. Tačiau jo atveju būdavo tyla. Nieko nebūdavo. Jokių susitikimų, tiesiog tyla. Jis tiesiog sėdėdavo arba žiūrėdavo televiziją. Jis labai mėgsta žiūrėti televiziją“.
Anot S. Pugačiovo, V. Putinas nebuvo ambicingas. „Jis neturėjo jokių planų. Jis nesiekė tapti prezidentu. Jis apie tai negalvojo. Jis visai neplanavo likti valdžioje“, – pasakojo buvęs V. Putino patarėjas.
„Forbes“ duomenimis, 2008 metais S. Pugačiovas buvo 605-tas turtingiausias žmogus pasaulyje. Kaip tuomet buvo skelbta, jam priklausė laivų statyklos Sankt Peterburge, anglių kasykla, prabangos prekes gaminančios kompanijos ir daug nekilnojamojo turto. Tuo metu jis statė prabangų viešbutį Maskvoje bei buvo Rusijos Federacijos Tarybos narys.
Tačiau viskas pasikeitė 2010 metais, kuomet Kremlius ėmė priverstinai perpirkinėti jo verslus. Dėl to jis 2011 metais pabėgo į Didžiąją Britaniją.
Liepą Rusijos prašymu Londono teismas įšaldė jo banko sąskaitas leisdamas jam per savaitę išsiimti tik 10 tūkst. svarų. Rusijos prokurorai teigia, kad S. Pugačiovas iššvaistė „Mezhprombank“ lėšas, dėl ko bankas žlugo. Šis neigia tai ir sako, kad banko kontrolę jis perdavė dar 2001 metais. Jo teigimu, Rusijos valdžia išgalvojo skolas, kad turėtų pretekstą perimti jo turtą. Dabar Rusijos valdžia nori perimti daugiau jo turto neva skoloms padengti. Veikiausiai iš keršto jis sumanė prabilti apie savo buvusį viršininką.
S. Pugačiovo teigimu, V. Putinas gyvena tik šia diena. Jo susidomėjimas įvairiais projektais, kad ir S. Pugačiovo statytu prabangiu viešbučiu, gali būti didžiulis, tačiau staigiai išgaruoti kaip dūmas be jokio paaiškinimo. V. Putinas nutraukė viešbučio projektą, nors iš pradžių jo entuziazmas buvo toks milžiniškas, kad jis net padėjo parengti atskirų kambarių įrengimo planus. Kremliaus apsauga neleido S. Pugačiovo komandai net pasiimti kompiuterių iš statybvietės, ir viešbutis iki šiol stovi nebaigtas.
Pasak S. Pugačiovo, toks V. Putino elgesys nestebino. Kaip ir Rusijos staigi Krymo aneksija. „Jis buvo tarsi juoda dėžė, ir niekas nežinojo, kas yra jos viduje. Su juo kalbėdavau vos ne kiekvieną dieną, tačiau jei kas nors tada man būtų pasakęs, kad viskas bus taip, kaip yra dabar, sakyčiau, kad tai neįmanoma. Tačiau nėra jokio piktojo genijaus, kuris visa tai sugalvojo. Jis tiesiog toks yra“.
Buvęs Rusijos prezidento patarėjas sakė, kad buvo dvi pagrindinės priežastys, kodėl Kremliaus komanda pasirinko V. Putiną B. Jelcino įpėdiniu 2000 metais. Pirma, nebuvo kitų alternatyvų, nes beveik visi paliko sergantį alkoholiką prezidentą. Antra, V. Putinas asocijavosi su savo buvusio viršininko Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako žavesiu. Pastarasis buvo laikomas drąsiu reformatoriumi ir demokratu.
V. Putino atėjimas į valdžia nustebino šalies stambiuosius verslininkus, kurie baiminosi buvusio KGB agento ketinimų. S. Pugačiovas pasakojo įkalbėjęs V. Putiną susitikti su jais 2000-ųjų vasarą, praėjus keliems mėnesiams po rinkimų. V. Putinas labai nenorėjo, bet galiausiai sutiko, tačiau pareiškė, kad pats išsirinks susitikimo vietą.
„Apie vietą aš sužinojau likus maždaug dviem valandoms iki susitikimo, – pasakojo S. Pugačiovas. – Paskambinau jam ir paklausiau: „Kur bus susitikimas? Kremliuje ar kur kitur?“. Jis atsakė: „Ne, nusprendžiau surengti neformalų susitikimą“. Jis įvyko J. Stalino vasarnamyje. Tai buvo labai simboliška“.
Buvusio sovietinio lyderio Josifo Stalino namas Kunceve, šalia Maskvos, nuo diktatoriaus mirties 1953 metais beveik nepasikeitė. S. Pugačiovas sakė, kad V. Putinas šiame vasarnamyje anksčiau nebuvo, todėl veikiausiai pasirinko ją grynai dėl simbolinės reikšmės. J.Stalinas buvo atsakingas už milijonų žmonių mirtį ir įkūnijo tironišką valdymą. Naujai iškepti oligarchai to nebuvo pamiršę. Susitikimo metu naftos magnatas Romanas Abramovičius, kuris skirtingai nuo kitų susitikimo dalyvių sugebėjo iki šių dienų išsaugoti gerus santykius su V. Putinu, tuomet kepė šašlykus. Tačiau pokalbis nesimezgė.
„Po visko aš jų paklausiau: „Kodėl jūs nieko jo neprašėt? – pasakojo S. Pugačiovas. – „Jie atsakė: „O ko mes galėjome prašyti? Jis KGB agentas. Jis pasikvietė mus į J. Stalino vasarnamį. Pakanka to, kad jis paliko mus gyvus. Ko gi mes dar galėjome prašyti?“.
Jei jie ko nors nori, tai gauna – nuo laivų statyklos Rusijoje iki Ukrainos dalies, sakė S. Pugačiovas. „Jeigu V. Putinas sako, kad kažką nori pirkti, negali atsakyti, kad nenori to parduoti. Jeigu jis sako „Aš noriu nusipirkti tą ir tą, tu sakai „Ačiū, kad pasakėte, jog norite pirkti, o ne pasiimti“, – sakė buvęs V. Putino patarėjas.
Toks Rusijos valdžios požiūris į privačią nuosavybę yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl investuotojai nenoriai palieka savo pinigus Rusijoje. Šiemet iš Rusijos jau nutekėjo kapitalo už 85,3 mlrd. JAV dolerių, iš dalies dėl Vakarų sankcijų, taikomų Rusijos verslo sektoriui. O rublis nuo vasaros dolerio atžvilgiu nuvertėjo maždaug penktadaliu.
Tačiau Rusijos ekonominės bėdos, anot S. Pugačiovo, V. Putino nejaudina. „V. Putinas nesupranta ekonominių dalykų. Jam jie nepatinka. Jam jie nuobodūs. Jam neįdomu apie tai girdėti ar skaityti. Jam patinka aiškūs dalykai: Rusija juda į priekį, viskas yra puiku ir pan. Jis neturi gilaus suvokimo apie tai, kas vyksta. V. Putino artima aplinka žino, kad jam patinka geros naujienos, todėl jie visuomet praneša geras naujienas. Nesvarbu, kas vyksta, bet viskas yra gerai. Jam pakanka būti geros nuotaikos“, – atskleidė buvęs V. Putino bendražygis.
Jo teigimu, V. Putinui be galo patinka valdžia ir jis tikrai neketina artimiausiu metu palikti politinės arenos. „Visiškai aišku, kad V. Putinas neketina išsikraustyti į kokią nors salą, gulinėti ir leisti pinigus. Po to, kas padaryta per pastarųjų 15 metų, jis neįsivaizduoja savęs be Rusijos ar valdžios“, – pabrėžė S. Pugačiovas.