Jis atskrido į katalikišką šalį, kur šimtai tūkstančių maldininkų susirinko į 2016 metų pasaulio jaunimo dieną.
Šis renginį, pramintą „katalikų vudstoku“, aptemdė brutalus pagyvenusio kunigo nužudymas šį antradienį per mišias Prancūzijos šiaurėje; kaltę prisiėmė džihadistai.
Tikimasi, kad prieš maldas Pranciškus dar stengsis įtikinti dešiniųjų vyriausybę dėl pabėgėlių teisių. Kol kas ji pasiryžusi uždaryti jiems vartus ir atsisako priimti prieglobsčio prašytojus saugumo sumetimais.
Komentuodamas apie prancūzų kunigo nužudymą, Pranciškus lėktuve jį lydėjusiems žurnalistams pasakė, kad pasaulis kariauja, bet tai nėra „religijų karas“.
„Tikrasis žodis yra karas ... taip, tai karas. Šis šventas kunigas mirė kaip tik tuo metu, kai meldėsi už visus bažnyčioje“, – sakė popiežius.
„Noriu tik paaiškinti, kai aš kalbu apie karą, aš tikrai kalbu apie karą ..., inrteresų karą, dėl pinigų, išteklių... Aš nekalbu apie religijų karą, religijos nenori karo. Kiti nori karo“, – pabrėžė jis.
79 metų Pranciškus Krokuvos Vavelio pilyje susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, o paskui miesto katedroje, už uždarų durų, atsakinės į klausimus per susitikimą su šalies vyskupais.
Popiežius, kuris išreiškė savo „skausmą ir siaubą“ dėl minimo kunigo „barbariško nužudymo“, tikriausiai pasmerks religinį smurtą ir krikščionių persekiojimą, tuo pačiu perspėdamas Europą nepasiduoti ksenofobijai.
Lenkija ryšium su jo vizitu pasitelkia daugiau kaip 40 tūkst. saugumo struktūrų pareigūnų.
Būdamas ištikimas sau, Pranciškus, nepaisydamas virtinės teroro išpuolių prieš civilius žmones įvairiose Europos vietose, atsisako paisyti susirūpinimo saugumu ir vizito metu kai kada važinės savo atviru papamobiliu.
Vienas svarbiausių jo vizito elementų bus susitikimas su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis buvusioje nacių mirties stovykloje Aušvice, kur jis taip pat melsis už 1,1 mln. tos stovyklos aukų, daugiausia – žydų.
Penkių dienų kelionė baigsis įprastomis popiežiaus vigilija ir mišiomis.
L. Walesa su Popiežiumi nesusitiks
Garsusis Lenkijos kovotojas už savo tėvynės laisvę Lechas Walesa trečiadienį pareiškė nedalyvausiąs susitikime su popiežiumi Pranciškumi, nes kvietimą iš prezidento ir vyskupijos gavęs per vėlai.
„Nebegaliu pakeisti savo planų“, parašė savo paskyroje feisbuke pamaldus katalikas L. Walesa, dar pridurdamas, kad turi iš anksto planuotą kitą susitikimą už 300 kilometrų nuo Čenstakavos, kurią Pranciškus aplankys ketvirtadienį.
L. Walesa dar feisbuke pateikė prezidento ir vyskupijos atsiųstus kvietimus, kurie buvo gauti antradienį.
Prezidentas Andrzejus Duda yra glaudžiai susijęs su valdančiąja partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuriai vadovauja Jaroslawas Kaczynskis, seniai aršus L. Walesos kritikas.
J. Kaczynskis abejoja L. Walesos vaidmeniu, kai buvo deramasi dėl taikaus perėjimo iš komunistinio režimo į demokratinį kapitalistinį Lenkijoje 1989 metais.
Daugelio istorikų nuomone, būdamas profesinės sąjungos „Solidarumas“ lyderiu, L. Walesa anuomet buvo pagrindinė figūra tame pereigos procese.
Tuo tarpu J. Kaczynskis tvirtina, kad jis ir jo brolis Lechas Kaczynskis taip pat prisidėjo prie „Solidarumo“ pergalės prieš komunizmą.
Tad L. Walesos santykiai su J. Kaczynskiu, PiS partija ir prezidentu A. Duda yra įtempti arba net sarkastiški.
Laivų statyklos elektrikas L. Walesa pelnė Nobelio taikos premija 1983 metais už vadovavimą „Solidarumui“.
1989 metais jis tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu.