Sąraše atsidūrė buvusių ir dabartinių parlamento narių, atvirai kritikavusių Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje, pavardės.
„Po „juodojo sąrašo“ paskelbimo EP pirmininkas M. Schulzas informavo Rusijos ambasadorių ES, kad, Rusijai nesugebėjus užtikrinti sprendimų skaidrumo, jis mano, jog metas į tai atsakyti pagrįstais veiksmais“, – komentavo EP pirmininko administracijos atstovai.
M. Schulzas pranešė, kad ambasadoriui ir dar vienam diplomatui bus apribotas laisvas patekimas į EP. Be to, EP „laikinai nutraukia bendradarbiavimą su ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetu“, ir nuo šiol kiekvieno Rusijos įstatymo leidėjo prašymas patekti į EP bus svarstomas individualiai.
Sekmadienį EP Žaliųjų grupė pareikalavo diskusijų dėl Rusijos įvesto kelionių draudimo 89 europiečiams. Jų nuomone, šis sąrašas smarkiai pablogins ES ir Rusijos santykius.
Pirmadienį Čekija iškvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Kiseliovą pasiaiškinti, kodėl draudimas bus taikomas keturiems čekams. Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Kremliaus sprendimas yra „vienašališkas, nepagrįstas ir neskaidrus“.
O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ES pastebėjimus dėl Maskvos įvedamų draudimų pavadino „absurdiškais“ ir teigė, kad tai tebuvo atsakas į Vakarų sankcijas Rusijai.
Rusija: tai „raganų medžioklė“
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Briuselio sprendimas leisti Europos Parlamente lankytis tik dviem Rusijos diplomatams yra „raganų medžioklė“, o pareigūnai paragino imtis atsakomųjų priemonių.
Vėl paaštrėjus įtampai tarp Maskvos ir Briuselio, Europos Parlamento pirmininkas M. Schulzas antradienį paskelbė, kad jo institucijoje galės lankytis tik Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos Vladimiras Čižovas ir dar vienas diplomatas.
Tas žingsnis buvo atliktas reaguojant į Maskvos sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis 89 ES veikėjus dėl jų pozicijos Ukrainos krizės atžvilgiu. Rusija pabrėžė, kad tas sprendimas yra atsakas į ES sankcijas Maskvai.
„Prasidėjo raganų medžioklė prieš rusus, – „Facebook“ žinutėje pareiškė aštrios retorikos nevengianti Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova . – Susidaro įspūdis, kad Europos biurokratija kai kada grįžta į inkvizicijos laikus.“
„Kas toliau? Rusijos diplomatų bažnytiniai teismai ir sudeginimas ant laužo Briuselyje?“ – klausė ji, reikalaudama Briuselio pareigūnų paaiškinimo.
Tuo tarpu Rusijos parlamento aukštųjų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačevas ragino Maskvos pareigūnus imtis naujų atsakomųjų priemonių dėl šio Briuselio akibrokšto.
„Simetrinės ar asimetrinės – (atsakomosios priemonės) neabejotinai turi atsirasti“, – K.Kosačevas rašė „Facebook“.
Jis kaltino ES naudojant dvejopus standartus, pridūręs, kad Briuselis veikiausiai nesuvokia, kad Rusija minėtą „juodąjį sąrašą“ sudarė kaip atsaką į Vakarų šalių sankcijas Ukrainai.
„Kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui“, – ironizavo jis.
DELFI primena, kad remiantis Suomijos žiniasklaidos pranešimais, Rusijos sudarytame sąraše atsidūrė ir keli asmenys iš Lietuvos.
Oficialiai Maskva sąrašo neplatina, o dokumento, kurį paskelbė Suomijos transliuotojas „Yle“, autentiškumas kol kas taip pat nepatvirtintas.
Rusijos pareigūnų parengtas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos teritoriją, tapo atsaku į Europos Maskvai pritaikytas sankcijas, kurių Kremlius nusipelnė neteisėtai prisijungęs Krymą. Šią savaitę Europos Sąjungos valstybės kreipėsi į Rusiją su prašymu viešai paskelbti asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą – norėta išvengti nemalonių situacijų, kai žmonės apie savo statusą sužino tik prie sienos. Rusija sutiko sąrašą perduoti Europos Sąjungos delegacijai Maskvoje, skelbia „Kommersant“. PDF formato dokumentas skelbiamas minėtojo suomių transliuotojo puslapyje internete.
Į rusų juodąjį sąrašą pateko ir įtakingų lietuvių. Tarp jų – Lietuvos konservatorių partijos patriarchas ir buvęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis, liberalų europarlamentaras Petras Auštrevičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitiekūnas, buvęs Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina, konservatorių parlamentaras Andrius Kubilius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas, prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sankcijas Rusijos politikams, valdžios pareigūnams, verslininkams, valstybinėms bendrovėms ir daliai bankų pritaikė po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos. Ribojimai dar sugriežtinti po 2014 metų balandį prasidėjusio kruvino konflikto Donbase. Rugpjūtį Rusijos Federacijos valdžia, reaguodama į sankcijas, uždraudė kai kurių prekių iš Europos Sąjungos valstybių (daugiausia – maisto produktų) importą.