„Mano asmenine nuomone, jie niekada neinformuos“ ES apie savo ketinimą pasitraukti, sakė Bendrijos aukšto rango diplomatas, kalbėjęs anonimiškai.
Valstybė, pasitraukianti iš ES, pagal 2007 metų Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį turi oficialiai apie tai informuoti visų 28 narių Europos Vadovų Tarybą.
Po šio pranešimo oficialiai prasidėtų dvejų metų derybų laikotarpis, per kurį Britanija turėtų susitarti dėl savo pasitraukimo sąlygų.
„Norime, kad Londonas inicijuotų Sutarties 50–ąjį straipsnį, kad būtų aiškumas. Negalime jų priversti, todėl manau, kad jie neskubės“, – pridūrė diplomatas.
„Neatmesčiau galimybės, nors tai yra mano asmeninė nuomonė, kad jie gali niekada to nepadaryti“, – pabrėžė jis.
Pareigūnas nepatikslino, kaip, jo nuomone, Britanija galėtų to išvengti: ar organizuodama naują referendumą, ar tiesiog vilkindama procesą, kad išsiderėtų geresnes skyrybų sąlygas. Visa tai priklauso tik nuo Londono, sakė pareigūnas.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas penktadienį pranešė, kad iki spalio atsistatydins ir paliks savo įpėdiniui inicijuoti Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį ir vadovauti deryboms dėl išstojimo iš ES.
Nors jaučia vis didesnį ES lyderių spaudimą, britų premjeras veikiausiai neinicijuos Sutarties 50–ojo straipsnio mechanizmo, kai antradienį susitiks su kitais Bendrijos šalių vadovais, sakė kitas ES aukšto rango pareigūnas.
Britanijos partnerės Bendrijoje mano, kad Londonas apie savo pasitraukimą turėtų oficialiai informuoti vėliausiai iki Kalėdų.
„Kol nėra pranešimo, su Britanija negalimos jokios derybos“, – aiškino diplomatas.
Tuo tarpu ES nuo penktadienio gavo „tūkstančius“ elektroninių laiškų iš britų, kuriuose jie tvirtina esantys nepatenkinti referendumo baigtimi, įskaitant laiškus iš žmonių, kurie balsavo už pasitraukimą, o dabar dėl to gailisi.
„Po dešimtmetį iš Britanijos plūdusių neapykantos laiškų tai pirmas kartas, kai mus užtvindė meilės laiškai“, – sakė diplomatas.
Paryžius ir Berlynas suderino veiksmų planą dėl „Brexit“
Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad jie „visiškai sutaria dėl to, kaip spręsti situaciją“, susidariusią po visą žemyną sukrėtusio Didžiosios Britanijos referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.
Apie tai informavo šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje po šalių lyderių pokalbio telefonu.
Abiejų valstybių vadovai, kurie pratęs derybas pirmadienį Berlyne, „nori didžiausio aiškumo, kad būtų išvengta bet kokio neapibrėžtumo“ po ketvirtadienį įvykusio „Brexit“ referendumo, kurio sukelta šoko banga nusmukdė pasaulines akcijų rinkas, naftos kainas ir svaro kursą, sakė F. Hollande'ui artimas šaltinis.
Jie taip pat „pabrėžė Europos iniciatyvų poreikį ir būtinybę greitai imtis veiksmų dėl konkrečių prioritetų“, sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP.
Dėl Britanijos sprendimo tapti pirmąja valstybe, pasitrauksiančia iš 28 valstybių bloko, ES atsidūrė visiškai nežinomoje situacijoje, o pasaulinės akcijų rinkos penktadienį neteko 2,1 trln. JAV dolerių, investuotojams supanikavus dėl naujos grėsmės pasaulio ekonomikai.
Europos lyderių laukia įtempta diplomatinė savaitė, per kurią bus tariamasi, kaip toliau judėti pirmyn. Kai kurie jų reikalauja greitų skyrybų, būgštaujant dėl galimo domino kaladėlių efekto ir tikėtinų panašių plebiscitų kitose euroskeptiškose šalyse.
F. Hollande'as pirmadienį ryte susitiks derybų su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, o vėliau vyks į Berlyną susitikti su A.Merkel ir Italijos vyriausybės vadovu Matteo Renzi.
Antradienį ES lyderiai susirinks į dviejų dienų viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriame Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas tikriausiai bus smarkiai spaudžiamas nedelsiant pradėti dvejus metus truksiantį pasitraukimo iš ES procesą.