Kaip rašo rus.newsru.ua, parlamentaro duomenimis, „mandagūs žali žmogeliukai“ gali tęsti Odesoje rusakalbių gyventojų „gynybą“.
„Per pastarąsias savaites į Padniestrę perkelta mažiausiai 700 Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiosios paskirties būrio narių. Ten nusiųsta ir didelis skaičius Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojų. FST darbuotojai prasmunka pro sieną ir veikia Odesos srities teritorijoje“, – parašė jis savo tinklaraštyje leidinyje „Ukrainskaja pravda“.
Politikas jau kreipėsi į Ukrainos jėgos struktūras, kad būtų sustiprinta svarbiausių objektų gynyba: Odesos oro uosto, Odesos prekybinio jūrų uosto, Odesos srities tarybos pastato.
„Būtina maksimaliai sustiprinti sieną su Padniestre“,– pridūrė A. Gončarenka.
Kovo 22 d. Ukrainos saugumo tarnyba Odesoje sulaikė nusikalstamą diversinę keturių asmenų grupę.
Kovo 23 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba apkaltino Rusiją rengiant diversiją, siekiant užgrobti 8 sričių valstybines administracijas.
DELFI primena, kad NATO pajėgų Europoje vadas sekmadienį sakė, kad Rusija turi dideles pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų ir kad jis nerimauja dėl galimos grėsmės Moldovos separatistiniam Padniestrės regionui.
„(Rusijos) pajėgos, kurios dabar yra prie Ukrainos sienų į rytus (nuo jos), yra labai, labai nemažos ir labai, labai pasirengusios“, – sakė JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as, kuris kalbėjo per renginį, organizuotą amerikiečių strateginių tyrimų centro „German Marshall Fund“.
Jis sakė, kad NATO labai susirūpinęs dėl grėsmės Padniestrei. „Prie rytinių Ukrainos sienų yra ... absoliučiai pakankamos (Rusijos) pajėgos judėjimui į Padniestrę, jei būtų priimtas sprendimas tai daryti, ir tai kelia didelį susirūpinimą“, – pažymėjo jis.
„Rusija veikia daug labiau kaip priešininkė nei partnerė“, – sakė jis.
Tuo metu buvęs Liuksemburgo premjeras ir kandidatas į Europos Komisijos (EK) vadovus Jeanas-Claude'as Junckeris įspėjo Europos Sąjungos (ES) pareigūnus neleisti Moldovai tapti nauja Rusijos „auka“, praneša "EUbusiness".
Duodamas interviu Vokietijos „Welt am Sonntag“ laikraščiui, Ž. K. Junkeris paragino ES kuo greičiau pasirašyti asociacijos susitarimą su Moldova.
„Po įvykių Ukrainoje, asociacijos sutartis su Moldova yra pirminės skubos dalykas, tai reikėtų padaryti per kelias ateinančias savaites, - kalbėjo buvęs premjeras. - Turime nugalėti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir parodyti, kad jis Moldovoje negali pasielgti taip, kaip Kryme“.
Pasaulio banko duomenimis, tarp Rumunijos ir Ukrainos įsiterpusi Moldova yra skurdžiausia Europos valstybė, kur pajamos vienam gyventojui 2012 m. siekė vos 2 tūkst. dolerių. Palei rytinę šalies sieną besidriekiantis Padniestrės regionas 1990 m. savavališkai atsiskyrė nuo Moldovos, o praėjusią savaitę panoro tapti Rusijos Federacijos dalimi.
Įtampa kursto patriotizmą Ukrainos Odesos mieste
Ukrainiečių vėliavos plevėsuoja virš žmonių būrio, susirinkusio garsiųjų laiptų viršuje Odesoje – uostamiestyje Ukrainos vakaruose, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai ir kur separatistinė įtampa pakurstė patriotizmą.
Rusijos pajėgoms praėjusį mėnesį perėmus Krymo kontrolę, kitame Ukrainos Juodosios jūros pakrantės gale, Odesoje, dešimtys žmonių kasdien susitinka prie Potiomkino laiptų.
Šiuos, regis, nesibaigiančius laiptus išgarsino nebylus 3-iojo dešimtmečio filmas „Šarvuotis „Potiomkinas“ (Bronenosec „Potiomkin“) apie laivą, kurio įgula sukilo prieš caro režimą.
„Mes giname Ukrainos suverenitetą ir norime, kad Ukraina liktų visa ir nedaloma, – sakė demonstrantė Anastasija Belous. – Daugelis Odesos gyventojų išėjo į gatves, kad būtume išgirsti ir pamatyti“.
„Norime išvengti Krymo scenarijaus ir neleisime suskaldyti mūsų šalies“, – sakė ši namų šeimininkė.
Rusijoje gimusi teisininkė Jelena Gordejeva sakė, kad žmonės jos bendruomenėje visuomet laikė save ukrainiečiais.
„Tai mums tinka; mes nenorime jokio jėga mums primesto lojalumo“, – sakė ji.
Odesą – milijoną gyventojų turintį miestą, senosios Rusijos imperijos karūnos brangakmenį – sukrėtė liaudies sukilimas, kuris Kijeve nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, ir Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.
Situacija šiame strateginės svarbos uoste, per kurį į Ukrainą atgabenama trečdalis prekių, atidžiai stebima, nes netoliese yra Padniestrė – separatistinis kaimyninės Moldovos regionas, kuriame gyvena daugiausia rusakalbiai.
Kaip ir kituose Ukrainos pramonės centruose Donecke, Charkove ir Luganske, įtampą Odesoje padidino promaskvietiškų protestuotojų mitingai, kurių metu buvo reikalaujama referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos.
Jėgos demonstravimas
Kovo 3 dieną maždaug 3 tūkst. demonstrantų puolė vyriausybės biurus Odesoje ir Ukrainos vėliavas virš jų pakeitė Rusijos trispalvėmis.
„Odesą įkūrė Rusija. Grįžimas į Rusiją atrodo logiškas“, – sakė Oleksandras, kuris nesutiko nurodyti savo pavardės.
Šis jaunas vyras prie striukės buvo prisisegęs oranžinės ir juodos spalvų kaspinėlį, kuris simbolizuoja Šv.Jurgio (Georgijaus) ordiną – rusų pergalės prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare simbolį.
Tačiau netrukus prasidėjo ir demonstracijos, kurių dalyviai gina Ukrainos vienybę, o pareigūnai areštavo promaskvietiško judėjimo lyderį.
Nors Odesoje dauguma gyventojų kalba rusiškai, daugiau kaip 60 proc. odesiečių yra ukrainiečiai. Tuo tarpu Kryme 60 proc. gyventojų yra rusai.
Nors priešingų stovyklų demonstrantai Donecko ir Charkovo miestuose šalies rytuose susiremdavo, kartais – praliedami kraują, Odesoje tie, kas remia naująją proeuropietišką valdžią Kijeve, savo atsakomuosius mitingus rengė be jokių rimtų incidentų.
Tūkstančiai jų prie Potiomkino laiptų buvo susirinkę kovo 9 dieną, giedoti Ukrainos himno. Vaizdo medžiaga apie tą įvykį buvo išplatinta internete.
„Dabar įtampa sumažėjo“, – sakė Nacionalinio strateginių studijų instituto politikos analitikas Artiomas Filipenka.
„Tų, kurie remia proeuropietišką stovyklą, yra daugiau ir tai buvo įtikinama“, – sakė jis ir pridūrė: „Odesos regionas linksta prie pasilikimo Ukrainoje“.