„Mes pulsime ir vaduosime savo žemę. Ugnies nutraukimo pabaiga – mūsų atsakymas teroristams, marodieriams, smogikams. Visiems, kurie tyčiojasi iš taikių gyventojų. Kurie paralyžuoja regiono ekonomiką. Kurie trukdo atlyginimų, pensijų, stipendijų išmokėjimui. Kurie sprogdina geležinkelius ir vandentiekius. Kurie iš žmonių atėmė normalų, taikų gyvenimą“,- teigiama spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
P. Porošenka teigė neturintis kitos išeities, kaip tik stabdyti vienašališkas paliaubas. Tokį sprendimą lėmė tai, jog prorusiški separatistai nepritarė taikos planui, kurį siūlė prezidentas, taip pat įžūliai pažeidinėjo paliaubas (per dešimt dienų separatistai surengė mažiausiai 108 atakas prieš Ukrainos pajėgas).
Pranešime pabrėžiama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Nacionalinė gvardija niekada nenaudos jėgos prieš taikius gyventojus. Artilerija niekada nešaudys į gyvenamuosius kvartalus.
P. Porošenka taip pat pakartojo, jog taikiai ginklus sudėję separatistai nebus traukiami į baudžiamąją atsakomybę.
„Tie, kurie taikiai sudės ginklus, aš, kaip prezidentas, garantuoju, nebus traukiami į baudžiamąją atsakomybę. Sąlyga viena - savanoriškai nusiginkluoti“,- kalbėjo prezidentas.
Sprendimas stabdyti paliaubas priimtas po P. Porošenkos susitikimo su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais. Susitikime svarstytas tolesnis veiksmų planas smurto apimtuose rytų Ukrainos regionuose.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą kurstant kraujo liejimą, kuris nusinešė jau apie 450 žmonių gyvybių, nes Rusija nesiima priemonių užkirsti ginklų ir kovotojų judėjimui per menkai saugomą abiejų šalių sieną.
Ukrainos prezidento pareiškimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po konferencinio pokalbio telefonu su Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, kurie spaudė pratęsti paliaubas.
Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad Kijevas ir Maskva ruošėsi „priimti susitarimą dėl dvišalių paliaubų“, todėl buvo sustiprėjusios viltys, kad ugnies nutraukimas bus pratęstas.
Tačiau Kijevas pareiškė, jog visos šalys susitarė, kad dėl naujų dvišalių paliaubų galėtų būti tariamasi per naujas „konsultacijas“, kuriose dalyvautų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinys, Rusijos diplomatas ir buvęs Ukrainos lyderis Leonidas Kučma.
Tuo tarpu Kremlius išreiškė palaikymą naujoms netiesioginėms deryboms ir sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „pabrėžė, jog svarbu, kad paliaubos būtų pratęstos“ ir kad jas stebėtų tarptautiniai stebėtojai.
Žiniasklaida: svarstytas ir karinės padėties įvedimas
Pirmadienį 22 val. Lietuvos laiku Ukrainoje formaliai pasibaigė paliaubos, kurias paskelbė prezidentas Petro Porošenka.
Pasibaigus paliauboms skirtam laikui, P. Porošenka dalyvavo slaptame susitikime su Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais. Susitikimo metu spręsti tolimesni veiksmai rytiniuose šalies regionuose.
Nepatvirtintais duomenimis, P. Porošenka gali nuspręsti Luhansko ir Donecko srityse įvesti karinę padėtį, rašo unian.net. Žiniasklaidos teigimu, būtent toks sprendimas ir priimtas vėlyvą pirmadienio vakarą, tačiau prieš pristatydamas jį tautai, P. Porošenko nusprendė dar pasikonsultuoti su užsienio politikais.
Tokią informaciją skelbia ir Ukrainos parlamentaras Olehas Liaško savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto susitikime, mano žiniomis, nuspręsta Donbase įvesti karinę padėtį. Nuo žodžių - tiesiai prie veiksmų“,- rašė O. Liaško.
Apie vadinamąjį „planą B“, kuriuo būtų įvedama karo padėtis, ir kurio imsis Ukrainos prezidentas pirmadienį kalbėjo ir buvęs Ukrainos gynybos ministras ir parlamentaras Anatolijus Hryščenka, pareiškęs, kad nepavykus susitarti su separatistais rytuose, prezidentui nebeliks kitos išeities.
Primename, jog antradienio naktį paskelbtame pranešime apie karinės padėties įvedimą P. Porošenka kol kas nekalba.
Skaičiuoja aukas
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, kurie paskelbti pirmadienio vakarą, per 10 dienų trukusias paliaubas separatistai Ukrainos rytuose atakavo 108 kartus. Per šias atakas žuvo 27 ukrainiečių kariai, dar 69 buvo sužeisti. Smurto atvejų neišvengta abiem konflikto šalims kaltinant viena kitą dėl naujų smurto proveržių.
DELFI primena, kad birželio 20 dieną P. Porošenka paskelbė savaitę truksiančias vienašales paliaubas. Kiek vėliau Donecko ir Luhansko separatistų grupės taip pat pažadėjo nutraukti atakas iki birželio 27 dienos. Paliaubos vėliau pratęstos dar trims paroms ir formaliai baigėsi birželio 30 d. 22 val Lietuvos laiku.
Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as paskelbė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir P. Porošenka susitarė veikti, kad būtų įtvirtintos paliaubos bei užtikrinta efektyvi sienų kontrolė. Pranešama, jog per keturių lyderių (pokalbyje be V. Putino ir P. Porošenkos dalyvavo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir F. Olandas) sutarta bendradarbiauti penkiais punktais. Pirmiausiai įvardytos dvišalės paliaubos tarp Ukrainos vadovybės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje. Antrasis punktas yra veiksminga pasienio kontrolė tarp Rusijos ir Ukrainos, dalyvaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Kiti punktai yra belaisvių ir įkaitų išlaisvinimas abiejose pusėse bei „turiningos“ trišalės derybos.