P. Porošenka: jei padėtis blogės, sprendimą priimsiu nedelsdamas

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirengęs nedelsiant skelbti karo padėtį, jei konfliktas Rytų Ukrainoje ir toliau bus eskaluojamas.

Apie tai jis pranešė vasario 11 d. įvykusiame ministrų kabineto posėdyje.

Anot P. Porošenkos, vasario 11 d. Minske rengiamas viršūnių susitikimas parodys, ar Ukrainai pavyks sustabdyti agresorių diplomatiniu būdu, ar Ukraina pereis į kitą režimą, rašo news.liga.net.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad aš, vyriausybė ir Aukščiausioji Rada pasirengę sprendimo dėl karinės padėties visoje Ukrainos teritorijoje paskelbimui. Jokiais būdais nedelsdamas priimsiu šį sprendimą, jei neatsakingi agresoriaus veiksmai sukels tolimesnį konflikto eskalavimą“, – kalbėjo P. Porošenka.

Taip pat jis pridūrė, kad vis dar yra „taikos prezidentas“ ir mano, kad kariniu būdu neįmanoma išspręsti konflikto Donbase.

P.Porošenka taip pat pabrėžė, kad viršūnių susitikimas Minske bus „pats svarbiausias susitikimas“ per jo darbą prezidento poste.

„Viršūnių susitikimo rezultatai lems, ar galėsime sustabdyti agresiją diplomatiniais kanalais, ar pereisime į visiškai kitokį režimą“, – sakė jis.

Minsko viršūnių susitikime Ukraina ir Europa kalbės „vienu balsu“, sako Porošenka

Europos Sąjunga ir Ukraina kalbės „vienu balsu“ trečiadienį Baltarusijos sostinėje vyksiančiose keturšalės taikos derybose, pareiškė Ukrainos prezidentas.

„Galiu jus patikinti, kad Ukraina ir Europos Sąjunga Minsko viršūnių susitikime pareikš vieningą poziciją. Mes kalbėsime vienu balsu“, – sakė P.Porošenka per išplėstinį ministrų kabineto posėdį, likus kelioms valandoms iki svarbių derybų, kuriose taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.

„Esminė pozicija, kurią primygtinai pabrėžiame: mums reikalingas ugnies nutraukimas be jokių išankstinių sąlygų“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.

Atmeta šalies federalizavimo idėją

Ukraina išliks unitarinė valstybė, nes tai atspindi triuškinamos piliečių daugumos valią, trečiadienį pareiškė prezidentas P.Porošenka.

„Ukraina buvo, yra ir bus unitarinė valstybė. Tai visiškai atitinka Ukrainos tautos požiūrį – kaip jau sakiau, daugiau negu 85 proc. (ukrainiečių) tvirtai palaiko unitarinės valstybės poziciją“, – P.Porošenka sakė per išplėstinį vyriausybės posėdį.

„Šalies vadovybės pozicija kyla būtent iš šios Ukrainos žmonių nuostatos“, – pridūrė jis.

„Kaimyninė valstybė (Rusija) primygtinai stengiasi eksportuoti mums federalizacijos idėją, – pabrėžė P.Porošenka. – Decentralizacija, kurią mes plėtojame, neturės nieko bendra su federalizacija.“

„Esu pasiruošęs priimti bet kokį mechanizmą, suteikiantį teises teritorinėms bendruomenėms, egzistuojančiomis federacinėje Rusijoje – bet prieš mokydami kitus pirmiau pasižiūrėkite į save“, – sakė prezidentas.

„Federalizacijos sėklos neįsišaknys Ukrainos žemėje“, – pridūrė jis.

„Iš karto noriu perspėti, kad kai kurių sričių decentralizacija niekaip nepaveiks – jose centro, valstybės vaidmuo ne tik nesumažės, bet ir padidės. Tai gynybos sritis – pas mus nebus jokio šalies gynybos teisių perdavimo, nebus jokių vietos batalionų, divizijų, liaudies milicijos ir kitokių kvailysčių. Tai sritys, susijusios su nacionaliniu saugumu, išorės politika, kova su korupcija“, – aiškino prezidentas.

Jis taip pat sakė, kad dauguma šalies piliečių palaiko poziciją, kad tik ukrainiečių kalba turi turėti oficialios kalbos statusą.

P.Porošenko nurodė, kad decentralizacijos procese bus plačiai naudojama užsienio šalių patirtis.

„Pas mus dirba tarptautiniai ekspertai ir konsultantai. Pagrindu taps Lenkijos patirtis“, – sakė jis.

Kijevas ir separatistai davė preliminarias ugnies nutraukimo garantijas

Vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovai preliminariai susitarė su Ukrainos atstovais dėl ugnies nutraukimo.

Toks sprendimas buvo priimtas per kontaktinės grupės susitikimą Minske, pareiškė trečiadienį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ šaltinis, artimas deryboms.

„Vakar šalims iš tiesų pavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo ir ginkluotės atitraukimo. Kijevas savo ruožtu davė atitinkamas garantijas, DLR ir LLR atstovai taip pat pareiškė esą tam pasirengę“, – pasakojo agentūros pašnekovas.

Jis taip pat pridūrė, kad sunkiosios ginkluotės atitraukimą ir ugnies nutraukimą turėtų stevėti ESBO. Anot šaltinio, kol kas anksti vertinti įvykusias derybas.

Vasario 10 d. Minske įvyko dar vienas kontaktinės grupės Ukrainos konfliktui sureguliuoti derybų ratas.

Susitikime dalyvavo buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, visuomeninės organizacijos „Ukrainos pasirinkimas“ lyderis Viktoras Medvedčukas, DLR ir LLR atstovai Denisas Pušilinas ir Vladislavas Deinega, speciali ESBO pirmininko atstovė Heidi Tagliavini ir Rusijos ambasadorius Kijeve Michailas Zurabovas.

S. Lavrovas: pasiekta pastebima pažanga

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog įžvelgia „pastebimą pažangą“, pasiektą parengiamosiose diskusijose prieš vėliau trečiadienį Minske įvyksiančias keturšales derybas dėl Ukrainos krizės, bet perspėjo, kad išlieka klausimų dėl valstybės sienos kontrolės.

S.Lavrovas per bendrą spaudos konferenciją su Maksvoje viešinčiu Graikijos užsienio reikalų ministru Niku Kocijumi kritikavo Kijevo vyriausybės reikalavimą dėl visiškos Ukrainos sienos su Rusija ruožo, patenkančio į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją, kontrolės.

Pasak ministro, šis reikalavimas, kurį Kijevas įvardija kaip vieną iš bet kokio galimo susitarimo sąlygų, yra „nerealistinis“.

S.Lavrovas sakė, kad klausimas dėl sienų kontrolės turi būti suderintais su separatistais, kontroliuojančiais dalį rytinių Donecko ir Luhansko sričių.

Rusijos URM vadovas taip pat kaltino Ukrainos kariškius mėginant atsikovoti daugiau teritorijų prieš prasidedant deryboms.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerės atstovas Steffenas Seibertas pareiškė, jog faktas, kad trečiadienio pavakarę numatytas keturšalis viršūnių susitikimas Baltarusijos sostinėje įvyks, „suteikia vilties prošvaistę, bet nieko daugiau“ pastangose užgesinti konfliktą Ukrainoje.

„Neaišku, ar šis rezultatas gali būti pasiektas“, - sakė S.Seibertas.

DELFI primena, kad Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsisprendė trečiadienį dalyvauti keturšalėse derybose Minske, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje, praneša prancūzų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Eliziejaus rūmuose.

Kremliaus spaudos tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė vykti į derybas Minske.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai priėmė šį sprendimą, siekdami išnaudoti visas įmanomas galimybes rasti taikų Ukrainos krizės sprendinį, sakoma pranešimuose.

Trečiadienio rytą trumpai aptarę padėtį telefonu, F.Hollande'as ir A.Merkel apsisprendė vykti į Baltarusijos sostinę, kur antroje dienos pusėje susitiks su V.Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, informavo Prancūzijos prezidentūra.