Prieš 80 metų, 1934 m. sausio 30 d. įvyko eilinis įvykis – susituokė du suaugę žmonės. Galbūt neeiliniai pasirodys jų vardai. Jaunasis – Salvadoras Domenikas Felipas Jasintas Dali. Nuotaka – Jelena Ivanovna Djakonova, ateityje – Gala Dali.
Bet nepaisant asmenybių unikalumo, jų santuokos nepavadinsi nei unikalia, nei epochos įvykiu. Todėl, kad jie tuokėsi apie 50 kartų.
Visose ceremonijose veikėjai buvo tie patys. Keisis tik miestai ir šalys. Skonio reikalas – kažkas lankydamasis užsienio šalyje eina į muziejus, kažkas – į parduotuves, o ši porelė traukdavo į bažnyčią.
Ne iš pamaldumo, o tam, kad patvirtintų savo šeimyninį statusą. Ar tam, kad surengtų sau dar vieną medaus mėnesį? Ar sukurtų netylančio skandalo atmosferą?
Galima pasirinkti bet kokią versiją, o ir savą pridėti.
Atsitikimas su triušiais
Kurdami mitus apie savo gyvenimą šie sutuoktiniai galėjo bet kam nosį nušluostyti. Ir kartu, ir atskirai. Pavyzdžiui, Jelena Ivanovna pavadino save ir Jelena Dmitrijevna. Šiaip sau. Jos motina antrą kartą ištekėjo – štai ir naujas tėvavardis.
Pridėkime spėliones, kas gi tikrasis tėvas – Kazanės valdininkas Ivanas Djakonovas ar vis tik maskvietis advokatas Dmitrijus Gombergas, baisiausiai susikrimtęs, kai Lenai konstatavo džiovą.
Neatsilieka ir mažasis Salvadoras, kuo rimčiausiai laikantis save kūdikystėje nuo meningito mirusio vyresniojo brolio reinkarnacija. Ir sukeldavusio mokykloje kruvinas peštynes – dažniausiai be priežasties.
O vėliau paskelbusio, kad nusispjauna ant savo motinos. O dar vėliau pareiškusio: „Myliu Galą labiau už motiną, labiau už tėvą, labiau už Pikasą ir netgi labiau už pinigus.“
